Spalvinimas suaugusiems: kodėl jis veikia terapiškai?

Pandemijos kontekste specialistai įspėja apie prastėjančią visuomenės psichikos sveikatą. Kai esame „uždaryti“ nuo įvairių pramogų ir įprastų laisvalaikio praleidimo būdų, kai daugiau laiko praleidžiame namuose – naudinga savo kasdienybę papildyti kūrybine veikla, teikiančia naudos ir psichologinei savijautai.

Šiuo atveju viena alternatyviosios psichoterapijos krypčių – meno terapija (arba kūrybinė, raiškos terapija) gali būti itin veiksminga. Meno terapijos formų yra pačių įvairiausių, tarp kurių spalvinimo terapija (dailės terapijos atšaka) – viena prieinamiausių, paprasčiausių ir populiariausių.

Jei anksčiau spalvinimo knygos dažniausiai buvo kuriamos vaikų auditorijai, pastaraisiais metais itin aktualiu tapo spalvinimas suaugusiems (https://vaga.lt/spalvinimas-suaugusiems ). Kuo ši terapija ypatinga ir naudinga suaugusiems?

Apie dailės terapiją – spalvinimo terapijos „mamą“

Įdomu tai, jog dailės terapijos ištakos siekia priešistorinius laikus – pirmykštėse kultūrose piešimas buvo vienas pirmųjų neverbalinio komunikavimo ir gydymo būdų, leidęs žmonėms susijungti tarpusavyje, taip pat su dievų, dvasių pasauliais.

Šiandien dailės terapija laikoma viena iš meno terapijos formų, taikomų tiek suaugusiems, tiek vaikams. Ji itin naudinga specialiųjų poreikių turintiems, priklausomybės, psichikos ligomis sergantiems, krizių ir traumų paliestiems asmenims. Negana to, dailės terapija išpopuliarėjo ir kaip metodas, skatinantis kūrybiškumą, motyvaciją, asmeninį tobulėjimą.

Dailės terapijos metu mokomasi reikšti savo mintis, jausmus, išgyvenimus naudojant dailės raiškos priemones, tokiu būdu atsipalaiduojant, stabilizuojant savo psichologinę savijautą, atrandant atsakymus į sau svarbius klausimus, plečiant suvokimą apie save ir supantį pasaulį, gerinant įvairius gebėjimus bei dar daugiau.

Apibendrinant galima teigti, jog dailės terapija padeda nurimti, geriau pažinti ir išreikšti save. Tikslus dailės terapijos poveikis priklauso nuo pasirinkto metodo, auditorijos grupės ar individualaus asmens.

Dailės terapija yra apie procesą, o ne rezultatą. Kitaip tariant, dailės terapijai nėra reikalingi jokie meniniai įgūdžiai, o galutinis kūrinys neturi atitikti kažkokių meninių ar estetinių kriterijų. Dailės terapijos metu sukuriami darbai gali būti tiesiog sunaikinami ar tą pačią akimirką pamirštami, kadangi šios terapijos esminis tikslas yra kūrybinio proceso sukeliamas vidinis žmogaus gijimas, savęs pažinimas ir išreiškimas, asmenybinis tobulėjimas.

Nors įprastai dailės terapija yra taikoma specialistų, kiekvienas savo namuose, savarankiškai gali susikurti dailės terapijos užsiėmimą.

Spalvinimo terapijos ištakos pasaulyje ir Lietuvoje

Spalvinimo terapijos – vienos iš dailės terapijos atšakų – ištakos siekia XIX amžių, kada 1879 metais Anglijoje buvo išleista pirmoji spalvinimo knyga. Tačiau tuomet dar nebuvo sukurtos spalvinimo priemonės, tad kai kurie istorikai spalvinimo meno pradžią fiksuoja XX a. pradžioje, kai buvo sukurtos spalvinimo kreidelės.

Iš pradžių knygos, kuriose buvo skirta vietos spalvinimui, buvo suvokiamos kaip būdas padailinti knygos išvaizdą. Tačiau netrukus specialistai pastebėjo, kad spalvinimas skatina kūrybiškumą, gerina atmintį ir motorinius įgūdžius. O jau 1961-aisiais JAV pasirodė pirmoji spalvinimo knyga, skirta suaugusiems. Nuo to laiko spalvinimas išpopuliarėjo kaip meno terapijos rūšis.

Tiesa, įdomu tai, jog kai kurie specialistai spalvinimo nepriskiria meno terapijai. Anot jų, tai labiau meninės išraiškos forma, negu meno terapija, turinti efektyvų poveikį žmogaus psichikai. Kita vertus, moksliniai faktai apie spalvinimą – kurie bus pateikiami vėlesnėje straipsnio dalyje ­– tą paneigia.

Grįžtant prie istorijos, XXI a. spalvinimo knygos suaugusiems pasiekė masinį populiarumą: „Amazon“ duomenimis, 2015 m. tarp dvidešimties perkamiausių knygų pateko net penkios spalvinimo knygos. Tais pačiais metais Prancūzijoje spalvinimo knygų suaugusiems pardavimai pranoko kulinarinių knygų pardavimus. Panašios tendencijos stebimos visoje Europoje iki šių dienų.

Lietuvoje dailės terapija pradėjo formuotis 1990-aisiais, o jau 1992 m. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje buvo įkurta pirmoji meno terapijos studija Lietuvoje.

Terapinės spalvinimo knygos, skirtos suaugusiems, Lietuvoje pirmąkart pasirodė 2015-ųjų pavasarį. Spalvinimo knygos suaugusiems iškart tapo vienos perkamiausių šalyje. Netrukus po to Lietuvos knygynuose atsirado ir spalvinimui skirtų atvirukų, kalendorių, užrašinių ir kitų prekių.

Apie spalvinimo naudą žmogaus protui ir psichikai

Mokslininkai jau seniai įrodė, kad spalvinimas nėra tik „vaikiškas“ užsiėmimas. Populiarėjant spalvinimo knygų suaugusiems prekybai, daugėja ir mokslinių tyrimų, patvirtinančių spalvinimo naudą.

Dar XX a. pradžioje psichiatras, psichologas Karlas Gustavas Jungas savo pacientams skirdavo mandalų spalvinimo terapiją kaip būdą pasiekti savo pasąmonę. Spalvinimo terapija išties įveda žmogų į meditacinę būseną, o tai tiesiogiai padeda „įsiskverbti“ į giliausius savo proto ir sielos sluoksnius.

Taip pat ir šiandien nemažai psichologų savo pacientams rekomenduoja spalvinti siekiant atsipalaiduoti, nurimti, palengvinti įvairių psichikos sutrikimų simptomus, sustiprinti emocinę ir psichologinę sveikatą.

Pavyzdžiui, spalvinimo knygos rekomenduojamos išgyvenantiems obsesinį kompulsinį sutrikimą, nerimo sutrikimus, valgymo sutrikimus, priklausomybės ligas, depresiją. Spalvinimo nauda šiame kontekste grindžiama tuo, kad spalvinimo metu žmogaus koncentracija nuo negatyvių minčių ir įpročių yra perkeliama į saugesnę, sveikatai palankią erdvę.

2012-aisias mokslininkė Karyn Hall savo darbe nurodė, jog spalvinimas sumažina migdolinio kūno, siejamo su stresu ir nerimu, aktyvumą. Taigi spalvinimas ypač naudingas patiriantiems agresijos, pykčio problemų, išgyvenantiems stresą, įtampą, nerimą.

Spalvinimas taip pat gerina kognityvinius įgūdžius, ypač dėmesio koncentraciją. Spalvinimas ugdo problemų sprendimo ir organizacinius įgūdžius, kadangi spalvinimo metu yra suaktyvinama smegenų žievės kaktinė skiltis.

Spalvinimas lavina ir meninius įgūdžius. Spalvų rinkimas, jų derinimas puoselėja meninį skonį, padeda išreikšti ir ugdyti savo kūrybiškumą.

Galiausiai, kiekviena spalva savyje talpina tam tikrą prasminę žinutę, palieka daug vietos interpretacijai. Analizuodami savo spalvinimo kūrinius, galime giliau priartėti prie savo esmės, geriau suvokti savo išgyvenamus jausmus, emocijas. Tai puikus būdas susivokti, kas mumyse vyksta konkrečiu metu: ar esame laimingi, džiaugsmingi, kupini pilnatvės? O gal savo darbuose pastebime neišreikštą pyktį, viduje tvyrantį liūdesį ar ilgesį?

Spalvinimas – puiki poilsio forma pavargusiems nuo kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių

Šiandien daugeliui žmonių vis sunkiau atsitraukti nuo nesibaigiančio informacinio srauto bei nuolatos lydinčių kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių.

Kaip parodė Pew tyrimų centras, žmonės tikrina savo telefonus, elektroninius paštus net ir tuomet, kai neateina jokie signalai apie gautus pranešimus, o daugiau nei pusė telefono naudotojų miega šalia pasidėję telefoną.

Apie nuolatos naudojamų technologijų žalą mokslininkai kalba jau kuris laikas, tačiau akivaizdu, kad tik dalis žmonių geba atsitraukti nuo išmaniųjų įrenginių. Šiuo atveju spalvinimo knygos gali padėti nukreipti dėmesį nuo technologijų.

Kadangi spalvinimo knygos pasižymi dėmesį nuo išorinių dirgiklių nukreipiančiu, dėmesio koncentraciją skatinančiu poveikiu, trisdešimties minučių spalvinimo terapija gali efektyviai pailsinti protą ir atitraukti nuo išmaniųjų įrenginių naudojimo.

Be to, spalvinimo terapija vakare ar prieš miegą gali netgi pagerinti nakties miego kokybę, padėti jaustis energingiau ir žvaliau ryte.

Kaip pradėti užsiimti knygų spalvinimu namuose?

Kaip jau buvo minėta, spalvinimo terapijai nereikalingi jokie meniniai įgūdžiai ar išlavintas meninis skonis. Įsigykite norimą spalvinimo knygą (jų galite rasti pačių įvairiausių: nuo skirtų pradedantiesiems, iki pažengusiems; specializuotų) bei piešimui tinkamų reikmenų. Tam puikiai tinka ir spalvoti pieštukai.

Susikurkite sau malonią erdvę namuose ir pradėkite piešti. Jei norite patirti, kaip spalvinimas gali jums padėti ilguoju laikotarpiu, į dienos rutiną įtraukite laiką, kada skirsite laiko spalvinimui.