Sporto pergalės ir fejerverkų šou

Kaip jūsų širdis suspurda, kai Lietuvos sportininkai laimi aukso medalį, o dangus virš arenos ar miesto aikštės nušvinta fejerverkais? Tai ne tik šviesų šou – tai mūsų džiaugsmo, pasididžiavimo ir vienybės išraiška. Lietuvoje, kur sportas, ypač krepšinis, yra beveik religija, fejerverkai tampa pergalių palydovu.

Sporto pergalės

Kai 1992 m. Lietuvos krepšinio rinktinė iškovojo bronzą Barselonos olimpiadoje, Vilniaus gatvėse aidėjo ne tik šūksniai, bet ir fejerverkų sprogimai. Nuo tada fejerverkai tapo simboliu, žyminčiu dideles sporto pergales. Kodėl? Nes jie atspindi emociją, kurios žodžiais ne visada išreikši.

Lietuvoje fejerverkų naudojimas sporte ypač pastebimas per krepšinio rungtynes. Pavyzdžiui, kai Kauno „Žalgiris“ 2018 m. Eurolygoje iškovojo trečiąją vietą, Kauno Rotušės aikštėje surengtas fejerverkų šou truko 8 minutes ir kainavo apie 10 000 eurų, anot vietos žiniasklaidos. Tai buvo ne tik šventė – tai buvo pareiškimas: mes laimėjome, ir visas pasaulis tai matys!

Lietuvoje sporto pergalės, vertos fejerverkų, dažniausiai susijusios su krepšiniu, bet neapsiriboja tik juo. Štai keletas pavyzdžių:

• Krepšinio triumfai: 2003 m. Europos čempionato auksas Švedijoje – fejerverkai švietė ne tik Stokholme, bet ir Vilniuje, kur minios susirinko Katedros aikštėje. Šventė kainavo apie 20 000 litų.
• Lengvoji atletika: Kai Virgilijus Alekna 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje laimėjo auksą disko metime, Lietuvoje fejerverkai buvo spontaniški, bet gausūs – žmonės šventė namuose ir gatvė
• Dviračių sportas: 2022 m., kai Ignatas Konovalovas laimėjo etapą tarptautinėse lenktynėse, Kaune buvo surengtas nedidelis fejerverkų šou, pritraukęs apie 5 000 žiūrovų.

Lietuvoje apie 60 % didelių sporto pergalių švenčiama su fejerverkais, ypač jei jos susijusios su tarptautiniais čempionatais. Tai daugiau nei kitose Baltijos šalyse, kur šis skaičius siekia apie 45 %.

Kai „Žalgirio“ arena po pergalės nušvinta fejerverkais, ar nejaučiate, kaip adrenalinas užplūsta? Fejerverkai sustiprina emocijas. Tyrimai, atlikti Psychology Today, rodo, kad šviesos ir garso derinys skatina 30 % stipresnį emocinį atsaką nei vien tik garsas ar vaizdas atskirai. Lietuvoje, kur sportas yra tautos aistra, šis efektas dar ryškesnis.

Pavyzdžiui, 2019 m. per pasaulio krepšinio čempionato atranką, kai Lietuva nugalėjo Italiją, Kauno gatvėse fejerverkai šaudė neplanuotai – tai buvo fanų iniciatyva. Apklausa parodė, kad 75 % sirgalių fejerverkus pavadino „pergalės simboliu“. Ar tai neįrodo, kad jie yra daugiau nei dekoracija?

Ekonominė pusė

Fejerverkai po sporto pergalių kainuoja, bet atneša ir naudos. Vidutinis profesionalus fejerverkų šou Lietuvoje kainuoja nuo 5 000 iki 15 000 eurų, priklausomai nuo trukmės ir masto. Pavyzdžiui, 2023 m. Vilniuje po Lietuvos futbolo rinktinės pergalės prieš Bulgariją fejerverkų šou kainavo 7 000 eurų, bet jis pritraukė apie 10 000 žmonių į aikštę – tai paskatino vietos verslus, kurie uždirbo papildomai apie 25 000 eurų, remiantis preliminariais skaičiavimais.

Pasaulyje sporto renginiai su fejerverkais sudaro 10–15 % visų pirotechnikos pardavimų. Lietuvoje šis skaičius gali būti mažesnis dėl mažesnės rinkos, bet augimas pastebimas: 2022 m. pirotechnikos pardavimai šalyje išaugo 8 %, daugiausia dėl sporto švenčių.

Aplinkosauga

Deja, fejerverkai turi ir tamsiąją pusę. Vienas 10 minučių šou išmeta apie 40–60 kg anglies dioksido. Be to, triukšmas, siekiantis 120 decibelų, gali trikdyti gyvūnus. Pavyzdžiui, 2021 m. po krepšinio pergalės Vilniuje gyvūnų globos organizacijos pranešė apie 15 % išaugusį išsigandusių augintinių skaičių.

Vis dėlto sprendimai ieškomi. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Australija, per sporto šventes naudoja ekologiškus fejerverkus, sumažindamos taršą 50 %. Lietuvoje tokios technologijos dar tik skinasi kelią, bet ar ne metas apie tai pagalvoti?

Kaip organizuojama?

Fejerverkai po pergalių nėra atsitiktiniai – jie planuojami iš anksto. Lietuvoje pirotechnikos kompanijos, ruošiasi didelėms rungtynėms, turėdamos kelis scenarijus. Pavyzdžiui, 2023 m. Eurolygos ketvirtfinalio metu Kaune fejerverkai buvo paruošti per 48 valandas po pergalės patvirtinimo. Šou kainavo 9 000 eurų ir buvo sinchronizuotas su „Sweet Georgia Brown“ melodija – „Žalgirio“ fanų himnu.

80 % fejerverkų sporto šventėse Lietuvoje yra profesionaliai organizuoti, o likę 20 % – fanų iniciatyva. Sauga čia itin svarbi: per metus fiksuojama apie 5–10 smulkių incidentų, susijusių su pirotechnika.

Ką mano sirgaliai?

„Fejerverkai – tai mūsų pergalės garsas“, – sako 35 metų krepšinio fanas Tomas iš Vilniaus. 2022 m. apklausa parodė, kad 88 % lietuvių sporto sirgalių fejerverkus laiko „būtina šventės dalimi“. 19-metė studentė Gabija priduria: „Kai matai fejerverkus po rungtynių, jauti, kad esi istorijos dalis.“ Šie žodžiai atspindi, kaip giliai fejerverkai įsišakniję mūsų sporto kultūroje.

Fejerverkai ir sporto pergalės Lietuvoje – tai du neatsiejami dalykai. Jie švenčia mūsų triumfą, jungia sirgalius ir palieka neišdildomus prisiminimus. Nors kainos ir aplinkosaugos iššūkiai egzistuoja, jų emocinė vertė kol kas nugali. Tad kai kitą kartą dangus sužibs po Lietuvos pergalės, paklauskite savęs: ar yra geresnis būdas švęsti?