Lietuvos kariuomenės nuotr.

Sprendimas neišduoti Šengeno vizų Rusijos piliečiams – dezinformacijos taikiklyje

Priešiškų šaltinių skleidžiama propaganda rugpjūtį išskirtinį dėmesį skyrė Lietuvos–Rusijos santykių temai. Nepaisant skirtingų potemių, juose dominavo viena – tariamo Lietuvos antirusiškumo, rusofobijos ir priešiškų veiksmų Rusijos atžvilgiu naratyvo linija, informuoja Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai.

Rugpjūčio mėn. iš viso nustatyti 505 unikalūs, neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai. Lyginant su liepa, kuomet identifikuoti 463 tokie atvejai, dezinformacijos srautas Lietuvos informacinėje aplinkoje nuosekliai augo. Tam didžiausios įtakos turėjo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos siūlymas nutraukti Šengeno turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams, JAV desantinio laivo USS Kearsarge (LHD-3) prisišvartavimas Klaipėdos uoste bei neformalus ES gynybos ministrų susitikimas Prahoje.

Lietuvos užsienio reikalų ministro iniciatyva dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą nutraukti Šengeno turistinių vizų išdavimą jos piliečiams buvo viena pagrindinių temų, kuri dominavo priešiškoje informacinėje aplinkoje. Propagandiniai šaltiniai teigė, kad neva Lietuva kyla prieš Europos Sąjungos pamatines vertybes, varžo žmogaus teises ir segreguoja turistus tautiniu bei pilietiniu pagrindu. Taip pat mūsų valstybei gausiai klijuotos „fašizmo“ ir „nacizmo“ etiketės. Oficialūs Rusijos pareigūnai savo viešuose pasisakymuose teigė, kad „žmonės pozicionuojantys save kaip demokratijos švyturius, šiuo metu yra pavirtę tiesiog urviniais rusofobais ir demonstruoja neonacistinį požiūrį“. Akcentuota, jog šis Lietuvos siūlymas neva yra nesavarankiškos valstybės užsienio politikos požymis.

Kremliaus propaganda rugpjūtį reagavo ir į Lietuvos, Latvijos bei Estijos savivaldybėse vykstantį sovietinių ideologinių monumentų demontavimo procesą. Rugpjūčio 18 d. Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatino atskirą pareiškimą, kuriame teigiama, kad tokius  Baltijos valstybių valdžios veiksmus Rusija vertina kaip neonacių šėlsmą, žuvusių didvyrių atminimo niekinimą ir bandymą suvesti istorines sąskaitas su Rusija.

Praėjusį mėnesį toliau plėtota „Kaliningrado blokados“ tema. Propaganda kryptingai siekė formuoti nuomonę neva Lietuva vykdo provokacinius veiksmus prieš Rusiją ir skatina konfliktą. Spekuliuota galimo šios šalies atsako klausimu. Teikti siūlymai, kaip atsakyti į tariamas Lietuvos „provokacijas“ svarstyti Klaipėdos priklausymo Lietuvai teisėtumo klausimą, nutraukti dvišales sutartis dėl sienų tarpusavio pripažinimo. Taip pat tęsėsi Rusijos propagandos informaciniai išpuoliai prieš Lietuvos Respublikos institucijas, kuriais siekta formuoti neigiamas nuostatas apie Lietuvą kaip fašistinę diktatūrą ir menkinti mūsų valstybės įvaizdį užsienyje. Lietuva kaltina kitaminčių persekiojimu bei rusų tautybės ir rusakalbių diskriminacija.

Dar vienas taikinys, sulaukęs didelio priešiškos propagandos dėmesio rugpjūčio mėn. – NATO ir kitos gynybos temos. Priešiškoje informacinėje aplinkoje fiksuota intensyvi veikla, nukreipta prieš Aljansą, jį vaizduojant kaip globalų agresorių. Žinutės apie NATO agresyvumą skleistos aukščiausių Rusijos pareigūnų, Aljansas kaltintas „krizės“ Europos Sąjungoje sukėlimu. Esą „agresyvi NATO politika“ privertė Rusiją gintis, dėl to būtent ir yra atsakingas Aljansas už krizę Europoje, o ir apskritai kelia grėsmę pasaulio tvarkai ir saugumui.

Naratyve apie NATO „beprecedentį agresyvumą“ epizodiškai išnaudota ir Darjos Duginos mirtis. Publikacijoje spekuliuota melaginga informacija – esą, D. Duginos nužudymo užsakovai yra NATO, o jos žudikė prieš išpuolį net lankėsi Lietuvoje. Aljansas kaltintas ir dėl konflikto kurstymo Kosove. Naratyvas apie NATO agresyvumą, kuris nuosekliai plėtotas nuo 2021 metų ir ypač tendencingai – nuo karo Ukrainoje pradžios, rugpjūtį pasiekė piką.

Rugpjūčio mėn. priešiški informacijos šaltiniai aktyviai vystė ir NATO įsitraukimo į karą Ukrainoje temą. Teigta, jog Aljansas verbuoja užsienio karius samdinius Ukrainai. NATO įvardinta terorizmo Ukrainoje rėmėja, nes aprūpina pastarosios kariuomenę ginklais. Spekuliuota, kad JAV susirėmimui tarp Rusijos ir Ukrainos „sąmoningai ruošėsi dešimtmečiais“, o ginkluotę Kyjivui tiekiančios Vakarų šalys yra atsakingos už civilių gyventojų žūtis Donbase. Antroje rugpjūčio pusėje išryškėjo tendencija atvirai kaltinti NATO dėl dalyvavimo kariniuose veiksmuose, skleistas naratyvas, esą Aljansas kariauja „proxy“ karą ir yra pilnai įsitraukęs į karą tiek technika, tiek kariais.

Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti piliečių nepasitikėjimą Lietuvos politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus, skatinti nepasitenkinimą savo valstybę, klaidinti ir įbauginti dėl galimos karo grėsmės Baltijos šalyse, skatinti abejones NATO.

Lietuvos kariuomenės informacija ir nuotrauka.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: