Staigios mirties atveju gyvybė priklauso nuo esančių šalia: 7 tūkst. gyventojų mokėsi gaivinti

Įrodyta, jog staigios mirties metu būtent liudininkų atliekamas gaivinimas dar iki atvykstant greitajai medicinos pagalbai yra vienas svarbiausių sėkmės veiksnių. Ar žmogus išgyvens, ar ne, ir kokia bus jo gyvenimo kokybė po gaivinimo, labiausiai priklauso nuo pagalbos veiksmų pirmosiomis minutėmis. Gydytoja anesteziologė reanimatologė Aida Mankutė papasakojo plačiau, kaip elgtis jei atsidūrėte šalia be sąmonės susmukusio ar nukritusio žmogaus bei kur rasti ir kaip naudotis automatiniais išoriniais defibriliatoriais (trumpinama AID). Šių aparatų yra įrengta ir Lietuvoje, o kai kurie jau buvo ne kartą panaudoti.

„Gyvybę gelbstinčių veiksmų seką galima vadinti gyvybės grandine. Ją sudaro: staigios mirties atpažinimas bei pagalbos kvietimas, krūtinės ląstos paspaudimai (kai kuriais atvejais derinami su įpūtimais santykiu 30 paspaudimų ir 2 įpūtimai), ankstyva defibriliacija naudojant AID dar iki atvykstant greitajai medicinos pagalbai bei medikų teikiama specializuota reanimacinė pagalba. Tris pirmuosius šios gyvybės grandinės žingsnius gali atlikti bet kuris visuomenės narys“, – teigia gydytoja A. Mankutė.

Defibriliatoriai įrengti visoje Lietuvoje

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, vykdydamas ES lėšomis finansuojamą projektą „Sveikatos išsaugojimo priemonių įgyvendinimas tikslinėse teritorijose“, 35-iose savivaldybėse įrengė 120 automatinių išorinių defibriliatorių. AID įrengti su jiems laikyti skirta specialia spintele, pirmosios pagalbos priemonių rinkiniu ir turniketu.

AID su turniketais įrengti valstybės įstaigoms priklausančiuose pastatuose, pavyzdžiui, sporto centruose, seniūnijose, savivaldybių patalpose, autobusų stotyse, užimtumo tarnybų biuruose ar kultūros centruose. Apie visas šias vietas galima sužinoti virtualiame Defibriliatorių žemėlapyje (į „Google“ paiešką įvedus tekstą „Defibriliatorių žemėlapis Lietuvoje“). Vis daugiau privačių įstaigų savo lankytojų ir darbuotojų saugumui taip pat įsirengia AID.

Gyventojai mokėsi, kaip naudotis AID

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu 35 savivaldybėse taip pat buvo apmokyti iš viso beveik 7 tūkst. gyventojų. Mokymuose dalyvavo įvairių profesijų žmonės: mokytojai, bibliotekininkai, savivaldybių tarnautojai, gelbėtojai ir ne tik. Dalyviai gavo teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kaip teisingai teikti pirmąją pagalbą, naudojant AID, ir kaip stabdyti kraujavimą, naudojant turniketą.

Kaip teigia mokymų instruktorė gydytoja A. Mankutė, labiausiai džiugino atėjusių į mokymus motyvacija ir noras ištiesti pagalbos ranką. Daug žmonių buvo girdėję apie pradinį gaivinimą ir žinojo, kad jį reikia pradėti dar iki atvykstant greitajai medicinos pagalbai, todėl norėdami įgyti pradinės pagalbos įgūdžių atėjo į mokymus.

„Mokėme, kaip atlikti kokybiškus krūtinės paspaudimus, naudotis automatiniu išoriniu defibriliatoriumi (AID), stabdyti gausų išorinį kraujavimą. Po kurso dalindamiesi įspūdžiais klausytojai sakė, jog netikėjo, kad taip lengva naudotis AID. Vos įjungus, aparatas pradeda kalbėti ir pasako, ką reikia daryti. O svarbiausia žinia – tai, kad daugiau nei 70 proc. staigią mirtį patyrusių žmonių atsigauna įvykio vietoje, jei šalia esantys pradeda gaivinti ir panaudoja defibriliatorių. Mažiau nei 1 proc. išgyvena, jei aplinkiniai iki medikų atvykimo nieko nedaro. Todėl belaukiant greitosios medicinos pagalbos žmogaus gyvybė labiausiai priklauso nuo esančių šalia“, – teigia gydytoja anesteziologė reanimatologė.

Jau ne kartą išgelbėjo gyvybę

Automatinis išorinis defibriliatorius Lietuvoje jau ne kartą yra padėjęs išgelbėti gyvybę. Apie tokią patirtį pasakoja renginių organizatorė, Paliesiaus dvaro vyriausioji administratorė Birutė Jaškūnienė.

„Labai svarbu, kad įstaigose ir viešose susibūrimo vietose būtų įrengtas defibriliatorius – tai yra visų atsakomybės reikalas. Toks aparatas yra įrengtas ir Paliesiaus dvare – juo jau yra tekę pasinaudoti renginio metu. Džiaugiamės, kad viskas pasibaigė laimingai“, – teigia B. Jaškūnienė.

Gydytoja A. Mankutė pastebi, jog sėkmingų atvejų daugėja, o labiausiai atmintyje išlieka tie įvykiai, kai pacientas iš ligoninės išeina savomis kojomis. Tai nulemia nedelsiant pradėtas pradinis gaivinimas.

„Paskutinis įvykis, kurį prisimenu – tai artimųjų kapų tvarkyti atvykęs vyriškis, patyręs staigią mirtį. Jis nedelsiant buvo pradėtas gaivinti greta buvusių asmenų, sėkmingai atgaivintas, o iš ligoninės iškeliavo į reabilitaciją. Kitas atvejis – stotelėje susmuko moteris, tačiau jai labai pasisekė, nes praeiviai ne tik mokėjo gaivinti, bet ir greta esančiame viešbutyje buvo AID, kurį sėkmingai panaudojo. Atvykusi greitoji medicinos pagalba moterį rado jau sąmoningą“, – pasakoja A. Mankutė.

Defibriliatoriaus išradėjas gimė Lietuvoje

Svarbu paminėti, kad šiemet minimos garbingos šimtosios šiuolaikinio defibriliatoriaus išradėjo Bernardo Lowno gimimo metinės. Žydų kilmės amerikiečių kardiologas ir Nobelio premijos laureatas B. Lownas lygiai prieš šimtą metų gimė ne kur kitur, o Lietuvoje – Utenoje.

Tuo tarpu surasti arčiausiai esantį defibriliatorių padės automatinių išorinių defibriliatorių žemėlapis Lietuvoje, pasiekiamas į „Google“ paiešką internete įvedus tekstą „Defibriliatorių žemėlapis Lietuvoje“. Gyventojai kviečiami susipažinti su šiuo internete patalpintu Defibriliatorių žemėlapiu ir ištikus nelaimei nebijoti imtis gaivinimo veiksmų bei panaudoti AID.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: