Stebėtojų taryboje – emocinga diskusija dėl darbo užmokesčio

 Panevėžio teritorinės ligonių kasos (Panevėžio TLK) stebėtojų taryba, vadovaujama pasvalietės Reginos Mitrienės, į pirmąjį šių metų posėdį gegužės 4-ąją nuotoliniu būdu jungėsi išklausyti kiekvieną pavasarį Tarybai pateikiamų pritarti praėjusių metų Panevėžio TLK Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų, einamųjų metų Panevėžio TLK išlaikymo išlaidų sąmatos ir įstaigos pareigybių sąrašo. Taip pat Stebėtojų tarybai pristatytas Panevėžio TLK sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (ASPĮ) sudarymas 2021 metams ir šių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo dėl COVID-19 kompensavimas iš PSDF biudžeto.

Panevėžio TLK Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjas-vyriausiasis buhalteris Visvaldas Vilkas informavo, kad pristatyti finansines ataskaitas, sąmatą ir pareigybes įpareigoja ligonių kasos nuostatai.  Atkreiptas dėmesys, kad 2020 m. Panevėžio TLK biudžete netrūko lėšų, su paslaugų teikėjais atsiskaityta sklandžiai. Panevėžio TLK išlaikymo sąmatoje numatyta suma, pasak V. Vilko, maždaug 4 proc. (57 tūkst. Eur) mažesnė nei buvusi pernai, 2021 m. įstaigoje patvirtinta 51 pareigybė.

Direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė pažymėjo, kad šiems metams skirtas Panevėžio TLK biudžetas yra beveik 217 mln. Eur. Tai yra beveik 10 mln. Eur mažiau už 2020 metų pradinį biudžetą. Biudžeto mažėjimui įtakos turėjo tai, kad 2021 m. pereita prie „vienos sutarties“ principo: Panevėžio TLK sutartis pasirašė tik su savo veiklos zonos, t. y.  Panevėžio ir Utenos apskričių ASPĮ dėl visos šalies gyventojams suteiktų paslaugų. Be to, brangiųjų tyrimų ir procedūrų paslaugų poreikio  planavimą perėmė Valstybinė ligonių kasa, kad balas, nuo kurio priklauso apmokėjimas, būtų skaičiuojamas vienodas visos šalies mastu atskiroms tyrimų ar procedūrų rūšims. Dar vienas veiksnys, lėmęs biudžeto mažėjimą, buvo tas, kad fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo specialisto išplėstinių konsultacijų ir papildomai apmokamų paslaugų (ortodontinių aparatų ir breketų sistemų) lėšų suma iš vienos biudžeto eilutės perkelta į kitą.

Stebėtojų tarybai pateikta informacijos apie PSDF biudžeto lėšas atskiroms sveikatos priežiūros paslaugoms ir atskirų savivaldybių ASPĮ, šių įstaigų paslaugų struktūrą, gyventojų skaičiaus pokytį, pasirašytų sutarčių skaičių ir sutartis pagal paslaugų rūšis.

V. Vilkas, pristatydamas ASPĮ darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo dėl COVID-19 kompensavimo iš PSDF biudžeto aktualijas, pažymėjo, kokie teisės aktai tai reglamentavo, už kokius laikotarpius buvo kompensuota ir kokia buvo kompensavimo tvarka bei rodikliai. Atkreiptas dėmesys, kad dėl darbo užmokesčio kompensavimo už rudens karantino laikotarpį į Panevėžio TLK kreipėsi dešimčia įstaigų daugiau nei per pernykščio pavasario karantino laikotarpį. Už rudens laikotarpį kompensuota 5,5 mln. Eur daugiau nei už pavasario. Pastebėta, kad lapkričio mėnesį patvirtinti griežtesni reikalavimai dėl atlyginimų kompensavimo ASPĮ darbuotojams, kuriais numatyta kompensuoti asmenims, tik tiesiogiai kontaktavusiems su COVID-19 liga sergančiais pacientais, išskyrus priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, karščiavimo klinikų, mobiliųjų punktų ar komandų, GMP padalinių darbuotojus. 2021-02-01 įsigaliojusi nauja šio teisės akto redakcija padėjo išvengti tokių atvejų, kai, pavyzdžiui, ASPĮ darbuotojui, 1 dieną keturioms valandoms nuėjusiam dirbti į COVID-19 zoną, buvo 100 proc. didinama viso mėnesio alga ar pan.

Jei po pirmųjų klausimų pristatymo Stebėtojų tarybos nariai tik pasiteiravo, ar tikrai su visomis ligoninėmis buvo laiku atsiskaityta, kodėl ligonių kasos savo veiklai išlaikyti panaudoja gerokai mažiau lėšų nei numatyta teisės aktuose, po trečiojo V. Vilko pranešimo pastebėjus, kad dėl atlyginimų kompensavimo pasitaikydavo bandymų piktnaudžiauti, kilo emocinga diskusija.  

Ignalinos rajono savivaldybės atstovas Manfredas Žymantas teigė, jog nereikėtų kaip gero pavyzdžio pateikti to, kad pasikeitus teisės aktams akivaizdžiai sumažėjo atlyginimų padidinimo kompensacijų, išmokėtų ASPĮ dėl darbo su koronovirusu sergančiais pacientais, nes dabar visi medikai dirba kovinėje parengtyje, nors ne visiems jų pacientams nustatoma COVID-19.

R. Mitrienė tvirtino: pirminės asmens sveikatos priežiūros darbo lyginti su ligoninių darbu netinka, nes pirmosios dirba užsirakinusios, o antrosios – prisiimdamos didesnę riziką. Galbūt ne visiems medikams atlyginimai padidinti kaip tikėtasi, bet tai sprendžia įstaigų vadovai.

Biržų rajono savivaldybės atstovas  Dalius Jakubėnas replikavo, kad pats kasdien eina į karščiavimo kliniką  konsultuoti, tačiau didesnės algos dėl to negauna.

V. Vilkas pabrėžė, kad įvertinti, kas nusipelno padidinto atlyginimo, vadovo kompetencija. Sprendžiant šį klausimą turi būti elgiamasi sąžiningai įvertinus medikų patiriamą riziką ir darbo krūvį, o ne bandant rasti landų, kaip padidinti ir tiems, kuriems padidinimo teisės aktai nenumato. Pasak V. Vilko, didesnio darbo užmokesčio kompensavimas lai būna priemonė, padėsianti greičiau įveikti pandemiją, o ne būdas pasipelnyti ar priežastis pyktis.

Diskusijai įsibėgėjus ir svarstant, ar administracijų atstovai, ASPĮ vadovai nusipelno didesnių algų, jei neturi tiesioginio kontakto su COVID-19 ligoniais, bet gerai valdo visą procesą, Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas akcentavo: įstatymai numato padidinto darbo užmokesčio kompensavimą ne už organizavimą, bet už pavojingas darbo sąlygas.

Dar viena diskusija kilo A. Čiplienei pabrėžus, kad greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugoms finansavimas nuo 2015 m. didėjo 1,7 karto ir savivaldybės neturėtų stengtis bet kokia kaina savo lėšomis išlaikyti dviejų GMP brigadų, jei pagal gyventojų skaičių iš PSDF gali būti išlaikoma tik 1 brigada. J.  Narbutas pridūrė, kad GMP laukia pertvarka. Dar pažymėta, kad ten, kur GMP darbas organizuojamas centralizuotai, nenukenčia nei vieno rajono pacientai, nes greitosios laiku atvažiuoja visur, kur siunčiamos.

Stebėtojų tarybos nariai klausė, ar brangiųjų tyrimų ir procedūrų paklausa auga, stebėjosi, kaip kai kurios poliklinikos sugeba teikti ir specialistų konsultacijas, dalis skundėsi dėl jų rajono Savivaldybės ASPĮ skiriamo finansavimo, ypač dėl slaugai ir palaikomajam gydymui skirtų lėšų. Direktoriaus pavaduotoja paaiškino, kad visos gydymo įstaigos turėjo galimybę prašyti perkelti planuojamas nepanaudoti lėšas iš vienos eilutės į kitą, tik kažkodėl ne visos tą padarė. Akcentuota, kad tokio finansiškai palankaus laikotarpio, kokį dabar turi ASPĮ, dar niekada nebuvo. Pavyzdžiui, ligoninėms užtenka suteikti tik 50 proc. paslaugų, kad gautų tokį apmokėjimą, koks buvo ankstesniais metais prieš pandemiją.               

Panevėžio teritorinė ligonių kasa