Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nuotr.

Stichinėmis nelaimėmis gausus pusmetis – nuostoliai jau artėja link 2 mln. eurų. Kaip saugoti turtą per vasaros liūtis?

Praslinkus kiekvienai liūčiai, vėtrai, audrai draudikai sulaukia naujų pranešimų apie padarytus nuostolius. „Lietuvos draudimas“ šiemet jau išmokėjo beveik 2 milijonų eurų sumą, padengiant nuostolius, padarytus dėl gamtos stichinių reiškinių. Orų prognozėms savaitgalį rodant artėjančias liūtis, bendrovė ruošiasi naujų pranešimų antplūdžiui ir primena, ką daryti, kad išvengtumėte liūčių nuostolių.

Audros padarė daugiau žalų nei pernai

Iš viso, šiais metais, iki šios dienos  „Lietuvos draudimas“ dėl gamtos reiškinių sukeltų žalų sulaukė pranešimų iš daugiau nei 3 tūkst. nukentėjusių klientų, kurių nuostoliai viršija 1 mln. 800 tūkst. eurų. Draudimo ekspertai sako, kad šiltuoju metų laiku dėl audrų, žaibų bei liūčių nuostoliai išauga keletą kartų, lyginant su kitais metų laikais, o žiemą daug nuostolių buvo atnešęs sniego slėgis.

„Šie metai gausūs gamtos stichinių nelaimių padarytais nuostoliais – žiemą nuo milžiniško sniego griuvo namų stogai, kaminai, ant turto virto nulaužtos medžių šakos. Žvelgiant į šiltąjį metų sezoną, daugiau nei 650 tūkst. eurų nuostolius žmonėms atnešė audros, liūtys, žaibai ir reikia suprasti, kad dar tik baigėsi liepa – nuostolių skaičius išties gali dvigubėti“, – sako Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

Stiprus lietus gali būti ne mažiau pavojingas už stiprią pūgą

Lietus iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nepavojingas, tačiau rekordiniai karščiai atnešė ir didžiules vasaros vėtras.

„Žvelgiant į „Lietuvos draudimo“ duomenis matome, kad vien per Joninių savaitgalį dėl audrų ir žaibų Lietuvos gyventojai patyrė beveik 300 tūkst. nuostolius per tris dienas. Per liepos mėnesį liūtys ir audros atnešė nuostolių už daugiau nei 240 tūkst. eurų sumą.

Šie nuostoliai susidaro ne tik užliejus automobilius, būstą, bet ir sugadinus elektronikos prietaisus, nulūžęs medis užvirsta ant transporto priemonių, kiemuose skraido batutai, apgadinamos namų terasos, lauko baldai“, – teigia Artūras Juodeikis.

Anot eksperto, artimiausiu metu vėl pranašaujamos liūtys ir yra keletas svarbių aspektų, į ką būtina atkreipti dėmesį žmonėms būsto ir automobilių klausimu.

„Norint rimčiau pasiruošti vasaros vėtroms, rekomenduojama patikrinti, ar ant pastatų ir jų stogų nėra įtrūkimų, ar sandarūs lietvamzdžiai ir drenažo sistema, ar name, rūsyje, bute kur nors nesikaupia vanduo, nedrėksta sienos, nėra atvirų laidų, o aplink namus – pasvirusių, aplūžusių medžių.

Kalbant apie vairuotojus – pakliuvus į smarkią liūtį kelio matomumas žymiai suprastėja, automobilio valytuvai nelabai spėja valyti. Be to, ant kelio besikaupiantis vanduo apsunkina vairavimą, automobilį gali pradėti kreipti į vieną ar kitą pusę, stabdymo kelias taip pat pailgėja. Per stiprų lietų vairuotojai rizikuoja nesuvaldyti automobilio ir pakliūti į avarinę situaciją

Stipri liūtis vairuotojams gali būti tokia pat pavojinga kaip ir pūga, todėl, jai prasidėjus, vairuotojams patartina sustoti ir palaukti, kol lietus aprims. Geriausia tai padaryti artimiausioje aikštelėje ar degalinėje, rinktis vietą, aplink kurią nėra medžių. Jei tokios pasirinkimo galimybės nėra, reikėtų sustoti kelkraštyje ir būtinai įsijungti avarinės šviesos signalą, palikti įjungtas šviesas, kad automobilį pastebėtų kiti vairuotojai“, – patarimais dalinasi „Lietuvos draudimo“ ekspertas Artūras Juodeikis.

Per kiekvieną stiprią liūtį miestuose susidaro didžiulės balos, kurių gylį įvertinti ne visada taip paprasta.

„Kai kurios iš jų išties nepravažiuojamos – dėl savo gilumo ar pamestų daiktų jose. Privažiavus balą dažnas nepagalvoja ar tiesiog labai optimistiškai tikisi pravažiuoti. Deja, įvertinti balos gylį dažnai iš pirmo žvilgsnio nepavyksta. Vairuotojams siūlau rinktis saugumą – nerizikuoti ir nevažiuoti į didžiulę balą. Įvažiavus tiek, kad vanduo pasiekia variklį, kelio atgal nebėra, todėl vienintelis patarimas būtų – nevažiuoti į balą”, – sako Artūras Juodeikis.

Ar reikia bijoti žaibo?

Prasidėjus audrai ir išgirdus pirmuosius griausmus, žmonės dažnai pasiskirsto į dvi stovyklas – tie, kurie skuba prietaisus išjungti iš elektros šaltinių ir tie, kurie mano, jog nėra ko bijoti. „Lietuvos draudimo“ duomenys fiksuoja žaibų padarytas žalas, kurios vidutiniškai siekia 400 eurų, todėl pradėjus žaibuoti ar išvykstant kelioms dienoms iš namų, patartina išjungti elektros prietaisus, ištraukti juos iš elektros lizdų.

„Dažniausiai nuo žaibo nukenčia šaldytuvai, kompiuteriai, televizoriai, o nuosavų namų gyventojams reikėtų nepamiršti ir šildymo katilų, signalizacijos sistemų. Žinoma, norint maksimalios apsaugos nuo žaibo reikėtų pagalvoti apie sistemų apsaugančių nuo žaibo įrengimą namuose“, – komentuoja Artūras Juodeikis.

Patyrusiems žalą gyventojams „Lietuvos draudimo“ ekspertas pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas, skubėti saugoti turtą. Jei yra galimybė – mažinti nuostolį. Tuomet, žinoma, nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę. Registruoti įvykius „Lietuvos draudime“ klientai gali naudojantis savitarnos svetaine „SavasLD“.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: