Stiprus socialinis dialogas – pažangesnė valstybė

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) įgyvendino tarptautinį Norvegijos finansuojamą projektą „Socialinio dialogo procedūrų ir bendradarbiavimo plėtojimas teisėsaugos tarnybose“.

2019 m. prasidėjusio projekto tikslas – per Norvegijos socialinio dialogo analizę ir gerųjų praktikų perėmimą sustiprinti socialinį dialogą vidaus reikalų sistemoje bei pasirašyti kokybiškas pareigūnams palankesnes kolektyvines sutartis. Vienas didžiausios pridėtinės vertės aspektų – išgrynintos Lietuvai pritaikytos ekspertinės rekomendacijos.

Lietuvai pasitempti yra kur

Kaip teigia kviestinis projekto ekspertas, Norvegijoje veikiančios profesinės sąjungos „Solidaritet“ prezidentas Arthur Kubik, Skandinavijoje normalu kolektyvinėse sutartyse nustatyti finansinius darbdavio įsipareigojimus, ko Lietuvoje vis dar kratomasi.

„Jose nustatomos atlyginimų „grindys“, kokios socialinės garantijos bei naudos priklauso darbuotojams, koks turėtų būti darbo ir laisvalaikio režimas, atostogos ir daug kitų dalykų. Dar pridėčiau, kad kolektyviniai susitarimai Norvegijoje „dengia“ didžiąją dalį dirbančiųjų“, – sako A. Kubik.

Pasak projekto koordinatoriaus Lietuvoje Artūro Černiausko, Norvegijos socialinio dialogo patirtį išties verta „eksportuoti“. Nors pirmosios socialinio dialogo schema analogiška lietuviškajai, Lietuvoje ji taip sklandžiai neveikia, tad tobulėti dar yra kur.

Tiesa, A. Černiauskas pažymi, kad Norvegijos patirties perėmimas projekto metu prisidėjo prie geresnių ir išsamesnių kolektyvinių sutarčių Lietuvos vidaus reikalų sistemoje pasirašymo. Tolesnis žingnis – siekti, kad būtų įgyvendintos projekto metu išgrynintos ekspertinės rekomendacijos.

Pagrindinės yra šios:

1. pakeisti teisinį reglamentavimą ir sudaryti sąlygas profesinėms sąjungoms tartis dėl darbuotojų ir pareigūnų atlyginimų per šakos kolektyvines sutartis;
2. įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos pirmininkas turėtų būti atleidžiamas nuo pareigų vykdymo, paliekant jam nustatytą darbo užmokestį, laipsnį ir pareigas;
3. turėtų atsirasti privalomi socialinio dialogo mokymai vadovams;
4. profesinės sąjungos nario švietimui turi būti skiriamos ne mažiau kaip dvi darbo dienos per metus, už kurias būtų mokamas vidutinis darbo užmokestis.

„Reikia įsisavinti, kad važiuojama vienoje mašinoje. Žinant, kad vienai pusei reikia kitos, aiškiai suvokiant, kodėl susirenkama prie derybų stalo, viskas vyksta paprasčiau ir ilgesnėje perspektyvoje pagerina jų abiejų padėtį“, – apibendrina A. Kubik.

***

Supported by Norway through the Norway Grants 2014-2021, in the frame of the Programme „Social Dialogue – Decent Work”

Norvegijos per Norvegijos dotacijų mechanizmo 2014-2021 programą „Socialinis dialogas – orus darbas“ remiamas projektas