Su „Likimo išbandymais“ turėtų susipažinti visas pasaulis

Joana Ulinauskaitė-Mureikienė, pristatydama savo knygą „Likimo išbandymai“ G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje, teigė, kad pradžioje galvojusi ją parašyti tik savo šeimai.

Tam, kad vaikai, anūkai, o vėliau ir provaikaičiai žinotų, ką ji išgyveno gulago lageriuose, kokius žiaurius išbandymus patyrė lietuvių tauta, kokia buvo narsi ir nepalaužiama lietuvių moterų dvasia. Tų, kurios nusprendė 1953 metais padaryti sukilimą Norilske, ypatingojo režimo lageryje. O juk ilgą laiką buvo žinota tik apie vyrų kalinių sukilimą tame krašte.

Įvykiai susiklostė taip, kad knygos leidybos, įtraukusi ją į naują seriją „Neparklupdyta Lietuva“, ir jos pristatymo visuomenei ėmėsi „Versmės“ leidykla, o jos vadovas Petras Jonušas visada dirba savo darbą iš visos širdies, negailėdamas laiko, jėgų. Rezultatas stulbina – ką tik išėjo trečias knygos leidimas. Kai dabar tokia didelė knygų pasiūla, net sunku patikėti, kad per tokį trumpą laiką „Likimo išbandymai“ leidžiami trečiąkart. Tie, kuriems knygos nepavyko įsigyti, turi alternatyvą – biblioteką.

„Likimo išbandymai“ – lietuvių tautos tragiška patirtis, papasakota gulago lagerių kalinės J. Ulinauskaitės-Mureikienės lūpomis. Įtaigi, nuoširdi, nes tikra, pačios išgyventa. Tai visos kartos dvasinių vertybių kvintesencija . Tos kartos, kuri ir grįžusi iš Vorkutos, Norilsko, Irkutsko, Magadano ir kitų lagerių, buvo nepalūžusi ir toliau svajojo apie laisvę. Tie žmonės palaikė ryšius vieni su kitais, susirinkę dainuodavo laisvės dainas, kūrė išsilaisvinimo planus, bet niekada neprarasdavo budrumo.

Gydytoja, Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvė, buvusi politinė kalinė, karė savanorė J. Ulinauskaitė-Mureikienė yra parašiusi penkias knygas. Ne vienoje jų prisiminimai apie Norilsko patirtis. Apie kančią, perteiktą poetiškai. Pasak sociologo, akademiko prof. Romualdo Grigo, autorės išgyvenimai persmelkia dvasinę problematiką, kuri aktuali nūdienos tautos gyvenime.

Toje vergovėje, juodame liūne, kur atrodo nebėra jokios prošvaistės, vis dėlto retkarčiais prasiskverbia šviesos spinduliai. Kančia, patirti pažeminimai ir nemirštanti viltis išsilieja per dainą .

„Vasarą vakarais dažnai plaukia lietuvių, latvių, ukrainiečių dainų garsai. Nors tai draudžiama, ir sargybiniai grasina šaudyti, bet tos dainos garsai aidi visoje spygliuota viela aptvertoje zonoje, pasiekia Norilsko gyvenamuosius rajonus, vyrų zoną; nusidriekia rūkuose merdinčioje tundroje, ir mūsų pažeminimai, skriaudos tarsi atsitraukia“, – rašoma „Likimo išbandymuose“.

Literatūrologė, akademikė, profesorė Viktorija Daujotytė teigia, kad knygos stiprybė yra ta, kad ji paremta patirties tikrumu, autentiškumu. „Skaičiau šią knygą jausdama kaip tik tą išskirtinę jos savybę, gyvenimo vertės ir prasmės liudijimą“, – savo įspūdį perteikė profesorė.

Pristatant „Likimo išbandymus“ G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje knygos sudarytojas prof. Juozas Mureika, leidėjas, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, Vytauto Didžiojo universiteto magistrantas, VDU istorijos studentų draugijos prezidentas Deimantas Ramanauskas, Panevėžio gimnazijų moksleiviai ir mokytojai negailėjo šiai knygai gerų žodžių. Siūloma, kad šis veikalas būtų įtrauktas į Lietuvos mokyklų programą.

„Gavusi knygą Venesueloje, perskaičiau, su kiekvienu puslapiu patirdama vis didesnį susijaudinimą ir susidomėjimą, ką jau kalbėti apie neįkainojamą dokumentinę tokio veikalo svarbą. Ją turėtų ne tik kiekvienas lietuvis peskaityti, bet su ta knyga turėtų susipažinti visas pasaulis“, – rašė baltų pristorės tyrinėtoja, Venesuelos žurnalo „Zeta“ vyr. redaktorė, Lietuvos edukologijos universiteto garbės daktarė Jūratė Statkutė de Rosales, parašiusi antram ir trečiam šios knygos leidimui įžangą.

Dabar, kai kasdien gauname pranešimus apie įvykius Ukrainoje, kai imperialistiniai Rusijos tikslai kelia Lietuvai realią grėsmę, „Likimo išbandymai“ tampa itin aktualiu leidiniu.

„Knyga yra savalaikis priminimas tautai, kad reikia budėti ties valstybės pamatais ir nešti Tėvynės meilės šilumą per kančią į jaunų žmonių širdis… Šią knygą skaitys ir po šimto, ir po dviejų šimtų metų“, – įsitikinęs filosofas, humanitarinių mokslų daktaras doc. Naglis Kardelis.
Virginijaus Benašo nuotr.

Virginijos Januševičienės tekstas