Dovanota gėlė per almanacho „Iš tėviškės versmių“ sutiktuves
Su meile prisimename Danutę Martinkėnienę
Danutės Bastytės Martinkėnienės pėdos Paįstrio žemėje įmintos giliai – taip mąstau, nes teko daugelį metų pažinti. Yra žmonių besąlygiškai mylinčių kitus žmones. Danutė tokia buvo. Kas jai pasakojosi, visus išklausė, kiek galėjo padėjo. Danutė visada klausydavosi atidžiai, kad labai prieštarautų neprisimenu, nors ji savo nuomonę turėdavo. Reikalui esant mokėjo išsakyti ir atstovėti.
Danutė gimusi Žemaitijoj 1957 m. balandžio 1 d. Tėvų namuose augo su sese Laima. Ji baigusi mokslus, paskirta mokytojauti į Paįstrį. Buvo tokia sava, kad niekas net neįsivaizduoja, kad ji atvykėlė. Ji čia sukūrė šeimą. Su vyru Algiu išaugino sūnus Beną ir Paulių, ir mieląją dukrytę Liną. Danutės ir Algio Martinkėnų visi trys vaikai gyvena Lietuvoje, sukūrę šeimas, augina savo vaikučius. Gaila, Danutei neteko jų nė vieno galvelės glostyti, bet tikiu, kad jos meilė tebešildo ne tik vaikus, bet ir anūkus.
Balandžio 1-ąją paskambinau jos sesei Laimai Bastytei. Ji dabar Visagine gyvena, keletas gražiausių, kūrybingų metų taipogi atiduota Paįstriui. Pasidalinom pačiais šviesiausiais prisiminimais apie sesę Danutę, bendrus pažįstamus, kasdienį Paįstrio gyvenimą. Kalbėta buvo tik apie gražius ir šviesius dalykus. Ji priminė man, kad liūdnai kalbėti nereikia, nes nuo atsiskyrimo dienos eina dešimtieji metai. Mielosios Danutės eita, dirbta, kurta ir paliktas vien tik šviesus prisiminimas.
Danutę Martinkėnienę prisimenu dirbančią bibliotekoje. Atidi buvo net pačiam mažiausiam lankytojui. Jai dirbant į Paįstrio biblioteką atkeliavo pirmieji kompiuteriai. Pati mokėsi dirbti, patardavo ir kitiems. Danutė sumanė ir leido Paįstrio kraštiečių kūrybos almanachus „Iš tėviškės versmių“. Juose buvo patalpinama plačiai pasklidusių kraštiečių kūryba. To įtakoje įsidrąsinusieji ėmė leisti savo autorines knygas.
Danutė buvo puiki skaitovė, švenčių, renginių vedėja. Tam labai daug ir atsakingai ruošdavosi. Danutės pastangomis, sumanumu, net pagirtinu užsispyrimu būdavo surengiamos asmeninės jubiliejinės šventės „Parymojimas ant tėviškės slenksčio“. Čia tai liūdna, kad jų tokių dvasingų, šiltų ir graudžiai sentimentalių švenčių nebėra.
Danutės paprašytos moterys ėmė dainuoti. Ji sukūrė Paįstrio folkloro ansamblį „Klumpė“. Buvo parengtos kelios teminės programos. Buvo einama pas senąsias dainininkes, klausomasi jų padainavimo, patarimo. Folkloro ansamblio „Klumpė“ lygis buvo labai aukštas. Jos filmuotos seriale „Mūsų miesteliai“.
Danutės žinojimo, ištvermingo domėjimosi dėka įkurtas Paįstrio gyventojų bendruomenės centras. Vykdavo seminarai, išvykos, rašydavom projektus. Vieną kitą idėją, norą išsakydavom. Išdėlioti popieriaus lapuose, suformuluoti tekdavo Danutei. Projektų vykdymas taipogi gulė ant jos pečių.
Niekada nepadejavo, nesiskundė, tik kantriai ėjo, darė. Tarnavime žmonėms matė savo gyvenimo prasmę. Buvo apdovanota „Lietuvos kaimo spindulio“ angelo statulėle. Liko Danutės nuveikti darbai, darbeliai, šviesūs prisiminimai ir pagarba Motinai, Mokytojai.
Ona Striškienė, Paįstrio kraštiečių klubo „Ąžuolas“ tarybos narė
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!