Komentarai - 2020-09-10

Su pandemija susigrūmęs Lietuvos eksportas dramos išvengė

„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė

Lietuvos makroekonominiai rezultatai pirmąjį šių metų pusmetį ne tik džiugiai nustebino, bet ir privertė pagerinti BVP augimo prognozes. Šalies ekonomika per pirmuosius 6 šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė vos 0,8 procento – tai yra, mažiausiai tarp euro zonos šalių. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, jog Lietuvos BVP nuosmukis bus vienas mažiausių ir visoje Europos Sąjungoje.

Lietuva turi vieną iš atviriausių pasaulio ekonomikų, kurios pagrindinė varomoji jėga yra eksportas. Ir nors pastaraisiais mėnesiais eksporto augimo tempai dėl pandemijos šiek tiek krito, didelės dramos išvengti pavyko − per pirmuosius septynis šių metų mėnesius lietuviškos kilmės prekių eksportas be naftos produktų sumažėjo vos 2,1 proc.

Palanki eksporto struktūra

Prie itin teigiamų rezultatų prisidėjo palanki Lietuvos eksporto struktūra – didelę dalį eksportuojamų produktų sudarė paruošti maisto produktai, trąšos bei baldai, kurių pardavimams pandemija turėjo minimalios neigiamos, o neretai ir teigiamos įtakos.

Maisto gamybos sektorius sudaro maždaug 12 proc. visos eksportuotos Lietuvoje pagamintos produkcijos. Ir per septynis šių metų mėnesius šio sektoriaus eksporto apimtys išaugo daugiau nei dešimtadaliu.

Maisto produktų mažmeninė prekyba išliko stipri daugelyje pasaulio šalių, o pandemija tam turėjo netgi teigiamos įtakos – įvedus apribojimus, namuose likę gyventojai maistą buvo priversti gaminti namuose.

Daugiausiai Lietuvos gamintojai eksportuoja įvairių pramonės dirbinių, kurių didžiąją dalį sudaro baldai ir jų gaminiai. Šio sektoriaus eksportas šiais metais krito šiek tiek mažiau nei 5 proc. Įvedus karantino apribojimus, gyventojai buvo priversti atidėti pirkinius, o didieji rinkos žaidėjai fizines parduotuves užvėrė beveik dviem mėnesiams. Būtent tai ir sudavė smūgį šio sektoriaus eksportui, kuris sudaro maždaug tris ketvirtadalius visos šalyje pagaminamos produkcijos.

Tačiau nuo vasaros pradžios baldų eksportas gerokai pralenkė prieš krizę buvusias apimtis − atsižvelgiant į krizės pobūdį ir namuose likusius gyventojus, namų apyvokos sektorius itin klesti. Tikėtina, kad baldų ir su jais susijusių gaminių produkcijos eksportas šiemet turėtų pasiekti praėjusių metų apimtis ar net jas lenkti.

Pagrindinės partnerės nukentėjo nesmarkiai

Prie teigiamų eksporto tendencijų pandemijos sūkuryje prisidėjo ir tai, kad pirmajame dešimtuke esančios Lietuvos eksporto partnerės nuo Covid-19 sukeltos krizės nukentėjo nesmarkiai.

Labiausiai pandemijos pažeistos šalys yra Italija, Ispanija ir Prancūzija, kurios nesuvaldė viruso plitimo ir yra itin priklausomos nuo turizmo. Jų ekonomikos šiemet turėtų trauktis daugiau nei dešimtadaliu. Visgi Lietuvos gamintojai į šias valstybes eksportuoja palyginus nedaug šalyje pagaminamos produkcijos.

Pavyzdžiui, eksportas į Vokietiją, kuri yra svarbiausia Lietuvos užsienio prekybos rinka, per pirmus septynis šių metų mėnesius krito vos 1,5 proc., į Švediją kiek daugiau nei 6 proc., tuo tarpu į visą Europos Sąjungą – maždaug 7 proc.

Tiesa, eksportas į Lenkiją sumažėjo beveik trečdaliu. Prie to nemažai prisidėjo per pandemiją kritusios naftos kainos ir jos paklausa, taigi nominali eksporto vertė gerokai smuko. Eksportas į Lenkiją, išskyrus naftos produktus, buvo kur kas mažesnis ir siekė kiek daugiau nei dešimtadalį.

Buvo pastebimas ir žaliavinio pieno eksporto į Lenkiją kritimas, kuris siekė beveik penktadalį. Taip nutiko dėl to, kad superkamo pieno kainos Lietuvoje buvo aukštesnės nei pagrindinėse eksporto rinkose − Lenkijoje ir Latvijoje. Taigi, pienas nebuvo eksportuojamas, bet parduodamas vietinėje rinkoje, o tam pandemija turėjo nebent minimalios įtakos.

Lietuviškos kilmės eksportas į Baltarusiją − minimalus

Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius prekių eksportas į Baltarusiją siekė 4 proc., tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad didžiąją dalį prekybos su šia kaimyne sudaro reeksportas. Tik apie 1 proc. visų lietuviškos kilmės produktų buvo eksportuota į Baltarusiją, o tai rodo, kad užsienio prekybos pridėtinė vertė į šią šalį yra labai ribota.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad politinė įtampa Baltarusijoje gali neigiamai paveikti tik nedidelę dalį Lietuvos vietinių krovos ar transporto bendrovių, taigi poveikis prekybai būtų pakankamai nežymus.

Visgi ilguoju laikotarpiu Lietuva turėtų daug daugiau naudos, jeigu kaimynė rytuose būtų ne autoritarinė ir skurdžios bei stagnuojančios ekonomikos šalis, bet pro-europietiška ir demokratinė valstybė, kurios pragyvenimo lygis galėtų artėti prie ES vidurkio.

Prioritetas − aukštesnės pridėtinės vertės produkcijai

Lietuviškos kilmės prekių eksportas be mineralinių produktų šių metų liepos mėnesį, palyginus su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, padidėjo 5,6 proc. Itin teigiamos prekių eksporto tendencijos stebimos jau antrą mėnesį iš eilės.

Ir nors ekonominė situacija bei tolimesnės perspektyvos nuteikia optimistiškai, išlieka būtinybė toliau plėsti aukštesnės pridėtinės vertės pramonę bei prekybą. „Swedbank“ ekonomistai atkreipia dėmesį, kad Lietuva vis dar eksportuoja itin didelę dalį žemą arba vidutinę pridėtinę vertę kuriančius produktus.

Siekiant progreso šioje srityje, valstybei būtina turėti ne tik aiškią viziją bei tikslus, bet ir investuoti į tolesnį užsienio investicijų pritraukimą, valstybės paslaugų skaitmenizavimą, aukštos kvalifikacijos specialistų ugdymą bei mokslinius tyrimus.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Sponsored video


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: