Istorijos puslapiai - Sukaktys - 2014-02-16

Sukanka 90 metų, kai pradėtas leisti „Panevėžio balsas“

Tai pirmasis ir seniausias lietuviškas Panevėžio laikraštis, pradėtas leisti 1924 m. vasario 16 d. Iki tol Panevėžyje ėję laikraščiai buvo rusų kalba. „Naš kraj“ ir „Panevežskij listok“ buvo leidžiami 1914 metais. Komunistinis laikraštis „Izvestija Panevežskogo rajonogo sovdepa“ pasirodė 1919 metais.

Kad Panevėžyje reikia leisti lietuvišką laikraštį, svarstyta 1919 metais dar nepasibaigus nepriklausomybės kovoms. Bet šie panevėžiečių norai turėti laikraštį buvo įgyvendinti tik po 5 metų. Aplinkiniai kaimynai savo laikraščius įsteigė anksčiau. „Biržiečių žodis“ pradėtas leisti 1922 metais. „Šiaulių naujienos“ išėjo 1923 m. gruodžio 21 d.

Iki šiol neturime platesnės „Panevėžio balso“ istorijos. Atskiruose leidiniuose, spaudoje ji apžvelgiama tik bendrais bruožais. Tikėtis platesnių tyrinėjimų labai sunku, nes to meto „Panevėžio balso“ archyvas neišlikęs. Lietuvos centriniame valstybės archyve saugoma vienintelė 1929 metų „Panevėžio balso“ susirašinėjimo su bendradarbiais ir skaitytojais byla. Yra žinių, kad kunigo Augustino Liepinio 1941 metais į Panemunį (Rokiškio raj.) atgabentas laikraščio archyvas prasidėjus karui sudegė.

Pabandykime tarpukario metų „Panevėžio balso“ istoriją atsekti pagal jame pateiktą informaciją apie laikraštį. Šiandien, kai bibliotekų fonduose saugomas „Panevėžio balsas“ perkeltas į skaitmeninį formatą, interneto portale epaveldas.lt jį skaityti, tyrinėti nėra jokių problemų.

Paprastai naudingos informacijos apie pradėtą leisti laikraštį galima rasti pirmojo numerio redakcijos įvadiniame žodyje. Deja, jame apie „Panevėžio balso“ įsikūrimą tepaminėta tai, ką jau žinome: keli panevėžiečiai laikraštį norėjo leisti dar 1919 metais. Ir apie jo įkūrimą daugiau nieko konkretaus. Žinant, kad 1924 m. vasario 16 d. išleisto pirmojo „Panevėžio balso“ numerio leidėju-redaktoriumi nurodomas Stasys Liutkevičius, galima spėti, jog jis ir buvo šio laikraščio steigėjas.

Pastarojo meto spaudoje įsigalėjo nuomonė, kad „Panevėžio balso“ įkūrėjas ir pirmasis jo redaktorius buvo rašytojas Konstantinas Jasiukaitis. Tuo tarpu Stasys Liutkevičius be pirmojo pasirašė dar ir kitų trijų „Panevėžio balso“ numerių leidėju-redaktoriumi. Ir tik 1924 m. kovo 15 d. „Panevėžio balso“ 3 numeryje randame parašyta, kad tų metų kovo 8 d. laikraštis perėjo į St. Liutkevičiaus ir K. Jasiukaičio rankas. Nuo šios dienos jie abu yra vieninteliai laikraščio savininkai.

Bet tai, matyt, truko neilgai, nes 1924 m. balandžio 3 d. „Panevėžio balso“ 5 numerio leidėju-redaktoriumi pasirašė jau Konstantinas Jasiukaitis. Netrukus iš jo laikraštį išpirko tuo metu Panevėžyje įsikūrusi kooperacinė bendrovė „Žodis“. 1924 m. gegužės 8 d. laikraščio 10 numeryje ji jau leidėja ir nurodoma. „Panevėžio balso“ redaktoriumi K. Jasiukaitis išbuvo iki 1926 m. sausio 28 d. Tą dieną išleidus 100-ąjį laikraščio numerį, jis buvo atstatydintas.

Toliau kalbant apie „Panevėžio balso“ priklausomybę, grįžkime prie redakcijos įvadinio žodžio. Jame nurodoma, kad be vietos apsireiškimų „Panevėžio balse“ nebus užmiršti visos Lietuvos ir pasaulio įvykiai. Bet partijų ir tautiniams ginčams, rietenoms ir neapykantai laikraštyje vietos nebus. Ilgą laiką tokiu nepartiniu laikraščiu „Panevėžio balsas“ ir buvo.
Dar prieš K. Jasiukaičio atstatydinimą „Lietuvos žinios“ 1926 m. sausio 27 d. suskubo pranešti, kad ligi šiol neutralios pakraipos laikęsis „Panevėžio balsas“ pereina į klerikalų rankas. Tuo metu bendrovės „Žodis“ valdyba šią žinią paneigė. Bet kaip rodo tolesnė įvykių eiga, 1928 metais laikraštis galutinai perėjo į katalikų rankas ir tapo faktiniu Panevėžio vyskupijos organu, leidžiamu Panevėžio katalikų veikimo centro.

Oficialia redaktore-leidėja buvo nurodoma S. Kiršinskaitė, vėliau P. Zalatorius. Bet faktiškai nuo 1928 metų laikraštį redagavo kunigas Augustinas Liepinis. 1935 m. vasario 16 d. vietoj „Panevėžio balso“ netikėtai išėjo „Panevėžio garsas“. Kodėl buvo pakeistas laikraščio pavadinimas niekas niekur nepaaiškino.

Kunigui A. Liepiniui leidimas „Panevėžio garsui“ leisti ir jį redaguoti buvo išduotas tik 1935 m. gruodžio 19 d. Panevėžio apskrities viršininkui adresuotame A. Liepinio pranešime nurodoma, kad jo leidžiamas ir redaguojamas savaitraštis „Panevėžio garsas“ bus spausdinamas „Bangos“ spaustuvėje ir jo pirmasis numeris išeis 1936 m. sausio 1 d. Tuo tarpu laikraštis buvo jau leidžiamas ir jo pirmasis numeris išėjo 1935 m. vasario 16 d.

Laikraščio pavadinimo pakeitimo paslaptį pavyko įminti tik dabar. Tarp 1934-1935 metų Panevėžio apylinkės teismo dokumentų pavyko rasti duomenų, kad „Panevėžio balsas“ buvo pakeistas į „Panevėžio garsą“ tam, kad laikraščio redakcija išvengtų 3420 Lt skolos. Dėl jos už nesumokėtas spaustuvės paslaugas į teismą kreipėsi Naftalis Feigenzonas.

„Panevėžio garsas“ ėjo iki 1940 metų sovietinės okupacijos. Vietoj jo sovietmetyje buvo leidžiama „Panevėžio tiesa“. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. liepos 4 d. „Panevėžio tiesos“ redakcijos ir skaitytojų pageidavimu miesto laikraščiui buvo grąžintas ankstesnis „Panevėžio balso“ pavadinimas.
Fotonuotraukose:
1. Rašytojas Konstantinas Jasiukaitis, vienas iš „Panevėžio balso“ įkūrėjų ir pirmųjų redaktorių.
2. Kampinis bibliotekos pastatas Respublikos g. Jame veikusioje N. Feigenzono spaustuvėje 1924-1931 metais buvo spausdinamas „Panevėžio balsas“.
3. Pastatas Vasario 16-osios g. 20, kuriame 1924-1928 metais buvo įsikūrusi „Panevėžio balso“ redakcija.

Leonas Kaziukonis

 

 


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: