Maxima nuotr.

„Supermaistas“ – mada ar sveikatos šaltinis: dietistė V. Kurpienė paneigia mitus

„Supermaistas“ – tai viena iš sparčiai pasaulyje išpopuliarėjusių sveikos mitybos tendencijų. Šiuo pavadinimu įvardijami produktai pasižymi antioksidantų, mineralų, vitaminų, skaidulų ir gerųjų riebalų gausa. Dietistė Vaida Kurpienė teigia, kad „supermaistas“ yra labiau populiariai paplitusi sąvoka, nes iš tiesų beveik visas natūralus maistas turi teigiamų medžiagų, tačiau svarbu atsižvelgti į asmeninę sveikatos būklę bei maitintis įvairiai.

Pasak dietistės V. Kurpienės, žmogaus organizmui reikalinga įvairovė, todėl maisto produktus sąmoningai reikia derinti tarpusavyje – taip bus gaunama didžiausia nauda. Pavyzdžiui, daržoves vartoti su nedideliu kiekiu vertingų riebalų – taip geriau pasisavins naudingos medžiagos. Svarbu maistą ir tinkamai apdoroti, gaminant netinkamais būdais ar per ilgai, gali būti prarandama didelė dalis vertingų savybių bei atsirasti kenksmingų junginių.

„Apie kai kuriuose produktus kalbama daug ir gali susidaryti įspūdis, kad tie keli produktai yra itin naudingi, o kiti mažiau vertingi. Tad žmonės gausiai valgo juos, pamiršdami kitus tos pačios grupės produktus. Pavyzdžiui, morka yra naudingas, organizmą karotinoidais ir skaidulomis praturtinantis kasdienės mitybos produktas, tačiau jei morkos valgomos kilogramais ir atsisakoma kitų daržovių – tai klaida, nes mūsų mityba turi būti spalvota, t. y. verta rinktis įvairių rūšių ir spalvų daržoves. Jeigu iš tos pačios vertingos morkos gaminsite traškučius skrudintuvėje ji praras naudingas medžiagas, o traškučių vertė bus panaši į bulvių traškučių, nors įspūdis susidaro kitas“, – sako ji.

„Supermaistas“ –  nėra tik egzotiniai maisto produktai

Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad pirkėjai vis aktyviau domisi vadinamaisiais „supermaisto“ produktais.

„Bene plačiausiai visų žinomas „supermaisto“ pavyzdys avokadas pastaraisiais metais yra sulaukęs didžiulio paklausos šuolio. Avokadų pardavimai kasmet didėja ir vien šįmet jų paklausa bendrai yra beveik 10 proc. išaugusi. Taip pat kadaise egzotinėmis buvusios bolivinės balandos kruopos ar Chia sėklos šiandien jau yra daugeliui tapusios kasdienės mitybos dalimi“, – sako ji.

Pasak E. Dapkienės, gali būti susidariusi ir klaidinga nuomonė, jog „supermaistui“ priskiriami tik egzotiški, brangūs ar Lietuvoje neaugantys produktai. „Nuo seno lietuviai valgė kanapių sėklas nė nežinodami, kad dėl savo itin vertingų maisto medžiagų produktas laikomas „supermaistu“. Šiai kategorijai priskiriami ir kiti įprasti, lietuviški produktai kaip česnakas, burokėlių lapai ar mėlynės. Kai kurie „supermaisto“ produktai yra tokie tradiciniai, kad juos galima be vargo įtraukti į kasdienę mitybą ir lengvai aprūpinti organizmą gausia medžiagų įvairove“, – pažymi „Maximos“ atstovė.

V.Kurpienė antrina ir teigia, kad kartais, pasidavę naujausioms tendencijoms, žmonės pamiršta apsidairyti ir pamatyti, kokie naudingi produktai auga tiesiog jų sode.

Acai uogos – populiarios dėl gausos naudingų savybių, tačiau Lietuvą jos pasiekia jau apdorotos, išdžiovintos. Tuo tarpu juodieji serbentai, kurie auga beveik kiekvieno lietuvio sode ar sodyboje, turi begalę naudingų organizmui medžiagų, bet „supermaistu“ nevadinami. Juoduosiuose serbentuose gausu GLA riebalinės rūgšties, kuri itin retai natūraliai atrandama maisto produktuose. Kartais pasidavę madoms ir tendencijoms pamirštame, kas auga šalia mūsų ir kas gali atnešti ne ką mažesnę naudą mūsų mitybai“, – sako dietistė.

Kelios taisyklės – sveikai ir visavertei mitybai

V.Kurpienė pabrėžia, kad yra kelios paprastos taisyklės, kurios padės organizmą prisotinti gerosiomis maisto savybėmis: „Pirmoji taisyklė – lėkštėje turi būti kuo daugiau skirtingų spalvų. Skirtinga maisto spalva reiškia skirtingus maiste esančius antioksidantus. Visi jie padeda stiprinti imunitetą, mažinti uždegimo procesus bei streso žalą, padeda organizmui išsivalyti nuo įvairių kenksmingų medžiagų. Tik veikimo mechanizmas skirtingas, tad kuo įvairesnių antioksidantų gausime tuo labiau didinsime kūno apsaugą nuo minėtų dalykų.

Maisto vertei svarbus ir maisto laikymas bei kiek laiko jis stovi šaldytuve iki valgymo. Kuo mažiau patenka deguonies, šviesos ir kuo trumpiau nuo pagaminimo laikomas – tuo jis vertingesnis. Dabar darosi populiaru gaminti maistą  5 – 7 dienoms. Trys dienos – ilgiausias laikas kiek pagamintą maistą galima laikyti šaldytuve, o geriau dar trumpiau. Maistas rūgsta ir ne tik praranda gerąsias savybes, bet ir nuodija mūsų kūną. Net jeigu ir nepasikeičia maisto skonis ir kvapas – bakterijos daro savo darbą. Tad jeigu reikia maistą gaminti ilgesniam laikui, skirstykite porcijomis ir šaldykite arba naudokite vakuumines dėžutes. Teigiama, kad jose laikymo trukmė prailgėja 5 kartus“.

Pasak V. Kurpienės, reikėtų atsiminti, kad kiekvienas maisto produktas veikia individualiai – tas pats maistas vienam žmogui gali būti itin naudingas, o kito sveikatą veikti neigiamai.

„Kaip produktai veikia organizmą jaučia tik gana kokybiškai besimaitinantys bei atidžiai stebintys savo sveikatą bei energijos kiekį dienos eigoje. Jeigu valgote daug perdirbto maisto: miltinių, saldumynų, rūkytų ir vytintų gaminių, konservuotą maistą ir pusgaminius, tikėtina, kad organizme vyksta pastovūs uždegimo procesai ir kalbėti apie pajutimą kurie produktai geriau jums tinka asmeniškai neverta. Tačiau jei maitinatės subalansuotai, būtinai klausykite savo organizmo. Pavyzdžiui, jei mielai valgote visas daržoves, bet nesinori paprikų ar cukinijos, jų ir nevartokite. Kai nenorite ir nemėgstate tam tikrų maisto produktų, dažniausiai pats organizmas jus intuityviai įspėja, kad šis produktas jums yra netinkamas. Tačiau jei nesinori visų daržovių ar visų grūdų, tai jau reikėtų spręsti bendrais mitybos pokyčiais ir noras per porą mėnesių ar net savaičių atsiras“, – pataria V. Kurpienė.

Dietistė pažymi, kad kiekvienas produktas turi būti vartojamas su saiku: „Pavyzdžiui, ispaniško šalavijo (chia) sėklos yra puikus skaidulų šaltinis, kuris gerina žarnyno veiklą ir padeda nuo vidurių užkietėjimo. Tačiau jeigu jos bus naudojamas per dideliais kiekiais – rezultatas gali būti atvirkščias“.

V.Kurpienė kaip pavyzdį mini avokadą, kuris yra vertingas produktas. Jame yra didelis kiekis tirpių skaidulų (mūsų gerų bakterijų maisto), magnio, K, E ir C vitaminų. „Tačiau svarbu ir tai, kad avokadas naudingas ne visiems. Jis savyje turi didelę koncentraciją histamino, kuris gali sustiprinti įvairias turimas alergijas. Didelių avokado porcijų reikėtų vengti sergantiems dilgėline, atopiniu dermatitu, kovojantiems su rėmens problemomis ar turintiems sunkumų dėl histamino skaidymo“, – pataria dietistė.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: