Pradžia Kultūros naujienos Aktualijos Susitikimas su vienu iš žymiausių Lietuvos vertėjų

Susitikimas su vienu iš žymiausių Lietuvos vertėjų

0
Fotografijos autorius Vladas Braziūnas.

Kovo 13 d. (antradienį) 17 val. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyks susitikimas su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, poetu, vertėju Antanu Gailiumi. Svečią kalbins literatūrologas Mantas Tamošaitis.

Renginio metu bus pristatytos knygos: „Taip, laimingas. Kardinolą Audrį Juozą Bačkį kalbina Antanas Gailius“, poezijos rinktinė „Penkiapėdžio sugrįžimas“, Felix Timmermans „Šventojo Pranciškaus arfa“. Galėsite įsigyti šias knygas. Pabendrauti su jų autoriumi, vertėju bei padiskutuoti.

Kardinolas A. J. Bačkis – tikras išeivijos lietuvių intelektualas, išaugęs patriotų šeimoje, o okupacijai pasibaigus, grįžęs į Lietuvą ir visomis išgalėmis jai dirbęs. Nemenką dalį savo gyvenimo jis praleido pačiose svarbiausiose Visuotinės Bažnyčios tarnybose.

„Manau, kad ši knyga yra dovana ir visai Lietuvai. Mat ji kalba balsu žmogaus, kuris kelionei iš Kauno į Vilnių sugaišo ne valandą ar pusantros, kaip mes esame įpratę, bet ištisus dešimtmečius, nes jo kelio stotelės buvo ne Žiežmariai, Vievis ir Grigiškės, o Paryžius, Roma, Manila, San Chosė, Ankara, Lagosas, vėl Roma, galiausiai – dar ir Haga. Kelionės pradžioje šis žmogus matė gyvą Juozą Lukšą-Daumantą, kažkada pietavo su Ronaldu Reaganu, kalbėjosi su Czeslawu Miloszu, lankėsi net Kremliuje pas Michailą Gorbačiovą. Tiesą sakant, nežinau, ar Lietuvoje yra kitas tokio akiračio ir patirties žmogus“, – knygą „Taip, laimingas“ pristatė Antanas Gailius.

„Penkiapėdžio sugrįžimas“ – ketvirtoji Antano Gailiaus poezijos knyga, kurią sudaro psalmės, sonetai, trumpi verlibro eskizai.

Felix Timmermanso romane „Šventojo Pranciškaus arfa“, išleistame 2017 metais, pasakojama Pranciškaus gyvenimo istorija. F. Timermans – vienas žymiausių flamandų autorių, triskart nominuotas Nobelio literatūros premijai. Rašytojo ranka vedžioja mus paskui audinių pirklio sūnų Asyžiaus gatvėmis ir aplinkiniais kalnais taip gyvai ir autentiškai, kad pasijaučiame esą pačiame įvykių sūkuryje. Pranciškaus gyvenimo įvykiai romane perpasakojami hiperbolizuojant, pagražinant, apipinant liaudišku humoru. Taip F. Timmermans priartina šventąjį prie savo gyvenamojo laiko flamandų, o dabar ir prie šiuolaikinių lietuvių skaitytojų.

Lietuvių kalba turime nemažai šventajam Pranciškui skirtos literatūros: ir istorinių šaltinių (Tomo Celaniečio legendą „Šventojo Pranciškaus pirmasis gyvenimas“, ją papildžiusią „Trijų draugų legendą“), ir šventojo biografijos interpretacijų (naujausias ir, ko gera, ryškiausias leidinys – Gilberto K. Chestertono „Šventasis Pranciškus iš Asyžiaus“, išverstas Andriaus Navicko).

Antanas Gailius gimė 1951 04 11 Švendriškiuose, Jurbarko rajone. 1973 m. baigė vokiečių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Dirbo „Minties“ leidykloje, mokytojavo. 1978–1986 m. „Vagos“ leidyklos redaktorius, 1986–1989 m. „Vyturio“ leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. 1989–1996 m. redagavo kultūros almanachą „Proskyna“, 1992–1994 m. – savaitraštį „Amžius“ (leidyklos „Amžius“ steigėjas, dalininkas). Nuo 1994 m. laisvas rašytojas ir vertėjas. 2000–2007 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Literatūros ir leidybos ekspertų komisijos pirmininkas. 2003–2008 m. Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1988 m. Kūrybos publikavęs spaudoje, įvairiuose almanachuose, antologijose, rinktinėse. Pirmoji vertimo publikacija pasirodė 1978 m. Vienintelis vertėjas, už vertimus įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Yra išvertęs R. M. Rilkės, Th. Manno, S. Zweigo, I. Kanto, F. Kafkos kūrinių.

Susitikimas su Antanu Gailiumi – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūrybos sklaidos projekto LITERATŪROS IR KINO DIENOS IX renginys. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.

KVIEČIAME

 

Parengė Virginija Januševičienė

Komentuoti

Prašome įvesti savo komentarą!
Prašome įrašyti savo vardą!

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.