Dar prieš kelerius metus saulės elektrinė ant stogo buvo laikoma drąsiu sprendimu, o šiandien gyventojai vis dažniau įsirengia visą namų energetikos sistemą. Prie to prisideda išmanus vartojimo valdymas, leidžiantis nuspręsti, kada naudoti savo pagamintą elektrą, ją kaupti, o kada – krauti automobilį.
Tokie projektai reikalauja didesnės pradinės investicijos, tačiau, pasak „GF banko“ komercijos pareigūno Skirmanto Ketvirčio, finansavimo klausimas neturėtų tapti pagrindine kliūtimi.
„Gyventojams, kurie nori įsirengti saulės elektrinę ar energijos kaupimo sistemą, tačiau neturi visos reikiamos sumos, patarčiau neatidėlioti sprendimo vien dėl finansavimo. Reikalingą įrangą galima įsigyti išsimokėtinai, o mėnesines įmokas dažnu atveju iš dalies ar net visiškai padengia sutaupytos lėšos už elektros energiją“, – sako S. Ketvirtis.
Atsiperka per kelerius metus
Kaip pastebi saulės elektrinių ir energijos kaupimo sprendimus diegiančios UAB VEESLA pardavimų vadovas Kostas Apanavičius, prieš kelerius metus įsigyti sprendimai jau atsipirko.
„Anksčiau žmonės klausdavo, kiek kainuos, o dabar vis dažniau – per kiek laiko atsipirks ir kiek pavyks sutaupyti per dešimt metų. Saulės elektrinė, energijos kaupimo sistema laikomi investicija, o ne išlaidomis“, – teigia K. Apanavičius.
Tipinė saulės elektrinės investicija individualiam namui, priklausomai nuo galios ir įrangos, dažniausiai siekia apie 4–6 tūkst. eurų. Projektas su energijos kaupikliu gali kainuoti apie 10 – 12 tūkst. eurų ar daugiau.
Pasak K. Apanavičiaus, tipiniu atveju individualaus namo saulės elektrinė su Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) parama atsiperka maždaug per 2–3 metus, o be paramos atsipirkimo laikotarpis pailgėja iki maždaug 4 metų. Tikslus laikotarpis priklauso nuo sistemos dydžio, suvartojimo profilio, elektros kainos ir nuo to, ar namuose yra šilumos siurblys, kaupiklis ar elektromobilis. Kuo daugiau pagamintos elektros sunaudojama vietoje – tuo projektas atsiperka greičiau.
Saulės elektrinę ypač verta derinti su energijos kaupikliu, kai namo elektros suvartojimas didesnis vakare, jame veikia šilumos siurblys, kraunamas elektromobilis arba ribojamas elektros atidavimas į tinklą.
„Kaupiklis leidžia daugiau savo pagamintos elektros sunaudoti pačiam, mažina priklausomybę nuo tinklo ir suteikia daugiau energetinio savarankiškumo. Vien pagal paprastą atsipirkimo formulę kaupiklis ne visada atrodo greičiausias sprendimas, bet, vertinant komfortą, apsaugą nuo elektros dingimų ir ateities elektros kainų neapibrėžtumą, tai tampa racionalia investicija“, – tikina VEESLA pardavimų vadovas.
Didžiausia klaida – rinktis vien pagal kainą
K.Apanavičius pažymi, kad saulės elektrinė nėra vien moduliai ant stogo. Svarbu įvertinti inverterį, garantijas, profesionalų projektavimą, montavimo kokybę, stogo būklę, kabeliavimą, dokumentaciją, ESO sąlygas ir tai, ar sistema bus tinkama ateityje prijungti kaupiklį ar elektromobilio įkrovimo stotelę.
„Kita dažna klaida – planuoti tik pagal šiandienos poreikius. Galbūt šiandien suvartojama mažiau, bet po metų gali atsirasti šilumos siurblys, elektromobilis, kondicionierius ar kaupiklis. Todėl sistemą verta planuoti ne tik pagal šiandienos sąskaitą, bet ir pagal artimiausių 5–10 metų poreikius“, – kalba K. Apanavičius.
Ateities poreikius gali pakoreguoti ir sparčiai augantis elektromobilių skaičius. Iki šių metų birželio 1 dienos Lietuvoje buvo registruota daugiau kaip 53 tūkst. M1 ir N1 kategorijų elektromobilių, iš jų apie 28 tūkst. – grynųjų elektromobilių. Elektromobilis iš esmės keičia namų elektros vartojimą, todėl vis daugiau gyventojų saulės elektrinę vertina kaip būdą pigiau pasigaminti kuro automobiliui.
Mėnesinė įmoka vietoje elektros sąskaitos
Nors energetinių sprendimų nauda akivaizdi, ne visi gyventojai turi galimybę visą sumą investuoti iš karto. K. Apanavičiaus teigimu, jei vartojimo paskolos ar lizingo mėnesinė įmoka artima tam, ką žmogus ir taip mokėtų už elektrą, sprendimas priimamas daug lengviau – ypač žinant, kad vėliau jis atsipirks.
Net jei ne visa įranga montuojama tą pačią dieną, jis rekomenduoja bent jau suprojektuoti visą sistemą iš karto.
„Didžiausia klaida – sutaupyti kelis šimtus eurų, o po metų suprasti, kad pasirinktas tinklinis inverteris netinka kaupikliui arba reikės perdaryti dalį elektros instaliacijos. Jeigu finansavimas nekelia per didelės mėnesinės naštos, pilnas sprendimas dažnai yra ir patogesnis, ir techniškai tvarkingesnis“, – pabrėžia K. Apanavičius.
VEESLA lizingo partnerio „GF banko“ komercijos pareigūno S. Ketvirčio teigimu, svarbu vertinti ne vien pradinę investicijos kainą, bet ir ilgalaikę naudą – mažesnes elektros sąskaitas, didesnę energetinę nepriklausomybę bei apsaugą nuo elektros kainų svyravimų. Be to, dalį investicijos dažnai galima susigrąžinti pasinaudojant valstybės parama.
„Rekomenduočiau rinktis patikimus finansavimo partnerius, kurie siūlo aiškias ir skaidrias sąlygas, o prieš priimant sprendimą įvertinti savo elektros vartojimo įpročius ir pasirinkti sprendimą, kuris geriausiai atitinka namų ūkio poreikius. Tokiu būdu investicija tampa ne finansine našta, o žingsniu link mažesnių išlaidų ir didesnio komforto ateityje“, – pataria jis.
Namai taps mažomis energijos stotimis
Žvelgdamas į ateitį, K. Apanavičius neabejoja, kad per artimiausius 5–10 metų įprasta individualaus namo infrastruktūros dalimi taps saulės elektrinė, energijos kaupiklis, išmani elektromobilio įkrovimo stotelė, šilumos siurblys ir energijos valdymo sistema.
„Kitaip tariant, namai taps ne tik elektros vartotojais, bet ir mažomis išmaniosiomis energijos stotimis. Žmonės vis labiau vertins nepriklausomumą, stabilumą bei galimybę patiems valdyti, kada energiją gaminti, kaupti ir naudoti“, – apibendrina VEESLA pardavimų vadovas.
