Aukštaitijos naujienosPasvalys

Šv. Jurgis, antrasis Lietuvos globėjas

Legendinis krikščionių karžygys, krikščionių šventasis kankinys ( šventė IV.23 ), nuo seniausių laikų ypač gerbiamas  Rytų Bažnyčios (šv. Georgijus ). Vakarų Bažnyčioje jo populiarumas , susijęs su kryžiaus žygiais, išaugo vėliau, tik XIII a. Šv. Jurgis yra daugelio šalių ir miestų , riterių, kareivių ir ginklininkų, ūkininkų ir skautų globėjas.

Lietuvoje Šv. Jurgis laikomas  antruoju  globėju po Šv. Kazimiero.

Jo šventę – Jurgines – liaudis siejo su pavasariniu gamtos atgimimu. Europoje, Artimuosiuose Rytuose, taip pat  Lietuvoje Jurginės švęstos kaip gyvulinkystės kalendoriaus sezoninė riba ( tada pirmą kartą būdavo išgenami į laukus galvijai).  Todėl šv. Jurgis gerbiamas ir kaip gyvulių globėjas.

Hagiografija šv. Jurgį vaizduoja kaip Romos imperatoriaus Diokletiano ( 284 – 305 ) amžininką , kilusį iš aristokratų šeimos, išsitarnavusį aukštą karinį tribūno ( vienas iš šešių aukščiausių senovės Romos legionų vadų ) rangą ir nužudytą už krikščionybės skelbimą. Dailėje šv. Jurgis vaizduojamas jaunu gražiu riteriu su raudonu kryžiumi ant vėliavos ar skydo. Yra keletas populiarių su jo gyvenimu susijusių siužetų:

1 Šv. Jurgis kovojantis su slibinu. Legenda apie šv. Jurgio kovą su slibinu, vaizduojanti jį kaip karžygį, krikščionybės propaguotoją ir nekaltųjų gynėją, buvo itin populiari Europoje  per kryžiaus karus. Pirmiesiems krikščionims slibinas simbolizavo blogį, iš dalies – ir stabmeldystę. Todėl slibinas , šv. Jurgio perdurtas ietimi, buvo suvokiamas kaip gėrio pergalės prieš blogį simbolis, kartu ir perėjimo iš stabmeldystės į krikščionybę įprasminimas.

2.Šv. Jurgio kankinimas ir mirtis.

Po ilgų kankinimų ( girdytas užnuodytu gėrimu, temtas ant rato, įmestas į verdantį katilą ) šventajam galiausiai buvo  nukirsta galva. Atskiros šv. Jurgio gyvenimo ir kankinio scenos vaizduojamos retai, paprastai tik bažnyčiose pavadintose jo vardu ( pvz., Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčioje monumentaliojoje tapyboje).

Šiuolaikinėje Lietuvoje katalikų bažnyčiose taip pat ir Pasvalio krašte yra pagerbiamas Šv. Jurgis, o kaimo bendruomenėse atgimsta Jurginių papročiai ir tradicijos.

Naudoti šaltiniai:

  1. Knyga ,, Krikščioniškosios ikonografijos žodynas . Vilniaus Dailės Akademijos Leidykla. Vilnius 1997
  2. Kalendoriai – 2002 m., 2016 m, 2017 m, 2019 m.
  3. Kraštotyrinė medžiaga ,, Pasvalio krašto švenčių papročiai ir tradicijos’‘, 2014 – 2018

 

2019 m. balandžio 24 d.                                                       Vlada Čirvinskienė

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button