Šv. Liucija, Mergelė kankinė

Liucija ( lot. šviesa  apie 283 – apie 304 ). Šventoji  kankinė ( šventė XII. 13 ) iš Sirakūzų ( Italija ), mirusi  imperatorius Diokletiano valdymo bei krikščionių persekiojimo laikais. Tai istorinė asmenybė, bet dailėje  vaizduojama  pagal  legendinius pasakojimus. Stebuklingas jos motinos pasveikimas, susijęs su šv. AGOTOS  relikvijomis

 ( siužetas dažnai  vaizduojamas ankstyvojo renesanso tapyboje ) ,  paskatinęs  šv. Liuciją atsidėkojant išdalyti  savo turtą vargšams. Šio poelgio supykdytas sužadėtinis ją , kaip krikščionybės išpažinėją, įdavęs teisėjui.  Nesutikusi išsižadėti tikėjimo , Liucija buvo  pririšta prie galvijų traukiamo vežimo, kad būtų nutempta į viešuosius namus, bet nepavykę jo pajudinti iš vietos. Patyrusi  tokių pat kankinimų , taip ankstyvųjų kankinių : deginta , į ausis piltas lydytas švinas , rauti dantys, nupjautos krūtys, ji virinta aliejaus ir šlapimo katile. Galiausiai buvo nužudyta į kaklą įsmeigtu durklu.  Šv. Liucija vaizduojama su PALMĖS ŠAKELE. Jos kaklas arba perdurtas durklu, arba matyti tik žaizda. Kankinimus primena jautis prie kojų. Jos individualus atributas – degantis aliejinis ŽIBINTAS ir AKYS, gulinčios ant lėkštės arba augančios kaip žiedai ant lėkštės arba augančios kaip žiedai ant šakelės, kuria šventoji laiko rankoje ( anot legendos , Liucija pati neapsikentusi  išspjovusi  akis ir  ištiesusi  jas vienam įkyriam garbintojui, kuris persekiojęs ją dėl stulbinančio grožio ir nesiliovęs girti ). Viduramžiais šv. Liucijos kultas labai paplito Sicilijoje ir  visoje Italijoje.

Ją vaizdavo italų ir ispanų dailininkai renesanso laikais ir vėliau. Siužetinio pobūdžio paveiksluose Liucija vaizduojama įvairiai: besimeldžianti prie šv. Agotos kapo, dalijanti savo turtus vargšams, kartu su ją kaltinančiu sužadėtiniu, kankinama prie jungo ir žudoma. Į ją kreipiamasi pagalbos sergant akių ligomis.

Šv, Liucija  yra žmonių gerbiama taip pat ir visose Šiaurės šalyse: jos šventė tarsi saulės spindulys sušvinta ilgoje naktyje.

Krikščioniškas pasaulis šiandieną minėjo Šv. Liuciją .

Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas  Henrikas Kalpokas aukodamas Šv. Mišias kvietė kunigus, vienuolius, vienuoles, pasauliečius, šeimas likti iki galo ištikimais krikščioniškam tikėjimui , kokia buvo Šv. Liucija ir melsti Viešpaties, kad garbingas šventosios mergelės ir kankinės Liucijos užtarimas tepaskatina mus , jos gimimą dangui džiaugsmingai minėti ir niekada amžinųjų dalykų nepamiršti.

Pasvalio Gyvojo Rožinio  maldininkės  bei Pasvalio  Katalikės Moterys  Rožinio maldoje prisiminė gyvas ir iškeliavusias į amžinybę Liucijas  bei  aktyvią tarpukario Pasvalio Katalikių Moterų draugijos pirmininkę Liuciją Karoblienę ( 1904 – 1996 )  ir uždegė  atminimo žvakeles.

Vlada Čirvinskienė , Pasvalys


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: