Šv. Patrikas – Airijos šalies globėjas

Šv. Patrikas laikomas Airijos apaštalu, šios  šalies globėju. Jo misija Airijoje truko nuo 432 iki  461 metų. Šv. Patriko veikla buvo impulsas plataus masto airių atsivertimui į krikščionybę. Šv. Patrikas krikštijo airių žmonės, kūrė vienuolynus, kurių nariai, skelbdami Evangeliją, vėliau pasklido po visą Europą.

Šv. Patrikas ( Patrikas Airis, ar Naohm Padraig ) gimė 385 (arba 390 ) metais romėnų užimtoje Britanijos dalyje.

Sunku atskirti tikrus istorinius faktus nuo vėliau paplitusių legendų apie šventąjį.

Tikresnių faktų galima rasti tik jo paties paliktuose raštuose, visų pirma „Ižpažintyje‘‘. Čia rašoma, kad jis anksčiau vadinosi Patricijumi (dažnas romėniškas vardas) ir buvo Kaponijaus, romėnų karininko, tarnavusio Britanijoje, sūnus. Manoma, jo Patricijus buvo auklėjamas katalikiškai ir didžiavosi savo tikėjimu bei išsilavinimu. Tačiau paauglystės sulaukusį Patricijų pagrobė vergų medžiotojai ir išgabeno į dabartinę Ulsterio provinciją, kur jaunuoliui teko ganyti gyvulius.

Tačiau gerokai vėlesnėje legendoje pasakojama, jog Patrikas anksčiau vadinęsis Meivinu, tai buvęs pagonis, gimęs Velse. Šešiolikmetį Meiviną pagrobę airių piratai ir išgabenę į Airiją. Verčiamas ganyti avis jis atradęs paguodą krikščionybėje. Anot šios legendos, nepaisant sunkių sąlygų Meivinas pamilęs atšiaurią šalį ir jos gyventojus. Po šešerių metų angelas jam apreiškęs, kad reikia bėgti. Meivinas paklausęs ir pabėgęs iš vergijos dvylika metų praleidęs vienuolyne dabartinėje Prancūzijoje, kur buvęs įšventintas į kunigus ir tapęs Patriku. Jaunuolio tikslas buvo grįžti į Airiją ir atversti ją į krikščionių tikėjimą.

Yra žinoma, kad popiežius Celestinas I 432 metais pasiuntė Patriką į Airiją drauge su vyskupu Paladijumi – palaikyti ten jau esančių krikščionių ir skleisti krikščionybę tarp vietinių gyventojų. Po Paladijaus mirties Patrikas stojo į jo vietą, tapo Airijos vyskupu. Keliavo po Airiją, krikštijo vietinius gyventojus, steigė vienuolynus, mokyklas, bažnyčias. Patrikas atnešė į Airiją ne tik tikėjimą, bet ir mokslo šviesą, prisidėjo prie raštijos plitimo.

Manom, kad šv. Patrikas mirė 461 metais, buvo palaidotas Daunpatrike (Olsteryje). Kovo 17 -oji, kuri laikoma jo mirties diena, tapo tradicine airių švente.

Ši diena simbolizuoja krikščionybės priėmimą Airijoje, taip pat yra Airijos kultūrinio paveldo šventė. Šv. Patriko dienos metu rengiami paradai ir festivaliai, šokami tradiciniai šokiai, dėvimi žali drabužiai ir dobilo lapo simboliai. Krikščionys tą dieną dalyvauja pamaldose. Šią dieną yra sušvelninami pasninko reikalavimai, leidžiamas alkoholio vartojimas.

Pirmosios žinios apie Šv. Patirko dienos šventimą siekia IX amžių. Galutinai  ši šventė įtvirtinta 1962 m. kai popiežius Jonas XXII paskelbė Patriką Airijos globėju. Iš pradžių šventė buvo krikščioniška, tačiau pamažu  ją pamėgo ir pasauliečiai.

Apie Šv. Patriko kovą su pagonybe žinoma daugybė istorijų, su juo siejami įvairūs simboliai. Būtent Šv. Patriko dėka žalias trilapis dobilas tapo Airijos simboliu rodydamas dobilo lapą, Šv. Patrikas airiams aiškino Švč. Trejybės slėpinį.

Šios šventės šventime dalyvauja  lietuviai emigrantai, taip pat ir pasvaliečiai gyvenantys Airijoje  bei kitose pasaulio šalyse.  Jau antri metai, kaip Šv. Patrikas švenčiamas karantino sąlygomis.  Tačiau  Šv. Patriko šventės simbolis  – žalia šviesa papuošė 60  pasaulio šalių  pastatus.  Šia spalva pasipuošė  Lietuvoje Televizijos bokštas Vilniuje bei kiti  objektai.  Šv. Patriko dvasia gyva pasaulio krikščionių bei pasauliečių širdyse.

2021 m. kovo  17 d. Vlada Čirvinskienė, Pasvalys