Švenčiama viena gražiausių vasaros pabaigos švenčių – Žolinė

Rugpjūčio 15-ąją Lietuva pasipuošia žolynais ir margaspalvėmis gėlėmis. Tądien visoje Lietuvoje švenčiama bažnytinė šventė, kurios tradicijos susipynusios su pagonybės laikų papročiais.

Lietuvos bažnyčiose rengiami Žolinės atlaidai, į kuriuos suplūsta žmonės iš visos Lietuvos. Šventinėse Mišiose pašventinamos žmonių atsineštos lauko, darželio gėlių puokštės, žolynai, vaisių pintinėlės.

Žolinė švenčiama ne tik visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir regionuose. Nuo seno labai dideli Žolinės atlaidai vyksta Panevėžio rajone esančioje Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, kuriai popiežius suteikė garbingą mažosios bazilikos titulą. Žolinės atlaidais garsėjanti bazilika tapo didžiuliu tikinčiųjų traukos centru.

Ypač gražiai šią dieną švenčia kaimo bendruomenės. Šį vasaros ir rudens sandūros metą baigiami svarbiausi lauko darbai, tad pelnytai galime pasidžiaugti viskuo, ką mums davė gamta – daržų, sodų, laukų, miškų derliumi. Neveltui kaimo bendruomenės Žolinės šventę pavadina javapjūtės pabaigtuvėmis, medaus ar duonos švente. Mokėkime įvertinti gamtos dovanas ir nepamirškime jai už tai padėkoti.

Žolinė taip pat labai svarbi susibūrimo draugėn, pabendravimo šventė. Jau nuo senų laikų sakoma, kad derliaus vienas neužauginsi – tam reikia kitų pagalbos. Tikima, jei per Žolinę nesusitiksi ir nepabendrausi su artimaisiais, kaimynais, būsi neturtingas, liksi vienas bėdoje ar skurde. Labai dažnai per Žolinę tradiciškai šeimose organizuojami giminių susitikimai, šeimų susiėjimai. Tad puoselėkime bendruomeniškumo dvasią, susiburkime draugėn pasikalbėti, aplankykime artimuosius, pabendraukime ir pasidžiaukime paskutine vasaros dienų šiluma.

Linkiu Jums jaukios šventės artimųjų ir draugų apsuptyje!

Seimo narė Jūsų Guoda Burokienė