Šventėje „Visur duona su pluta“ pagerbti duonos kepėjai, prisimintos senosios tradicijos

Panevėžio rajone, Radviliškių kaime, ūkininkų Audronės ir Albino Kisielių sodyboje praėjusį šeštadienį vyko tradicinė šalies naminės duonos kepėjų šventė. Joje, laikantis senoviškų ritualinių apeigų, pagerbti duonos kepėjai, surengta edukacinė programa „Duonos kelias“, kurioje supažindinta su duonos kepimo tradicijomis, susijusiais papročiais, kiekvienam norinčiajam suteikta galimybė pasimokyti iš paruošto raugo savo rankomis suformuoti ir išsikepti duonos kepalėlį.

Šventė neatsitiktinai rengiama antrąją liepos mėnesio pusę. Tuo metu, pasak etnologų, senovėje lietuviai švęsdavo Prapjovas – rugiapjūtės pradžią. Žmonės duoną pelnydavo sunkiai, todėl rugiapjūtei ruošdavosi labai atsakingai, atlikdavo specialias apeigas, tikėdami, kad tuomet derlius bus sėkmingai nuimtas, gausus.

Tradicijos pagarbiai nusiteikus sutikti rugiapjūtės pradžią laikosi ir šventės rengėjai. Renginys pradėtas ritualine ceremonija – padėkomis deivei Žemynai, ant sukurto aukuro barstant druską ir gintaro dulkes. Šeimininkai su didžiule pagarba ant lininiu rankšluosčiu užklotų rankų apnešė aplink aukurą duonos kepalą, kurį vėliau laužė ir dalijo visiems svečiams kaip bendrystės simbolį.

Šventės dalyvius ir svečius pasveikino Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis. Jis padėkojo šeimininkams Kisieliams, kurių sodyba tapo visos šalies duonos kepėjų traukos centru, palinkėjo neblėstančio entuziazmo puoselėjant senąsiąs lietuviškas tradicijas.

Visą dieną vykusioje šventėje nuobodžiaujančių nebuvo, rengėjai svečiams – ir suaugusiesiems, ir vaikams siūlė įvairiausių pramogų, veiklų. Vyko gausi tradicinė amatų mugė, kurioje savo gaminius demonstravo tautodailininkai, amatininkai, malūnininkai, rankdarbių meistrai, žolininkės.

Natūralios duonos, pyragų kepėjai pristatė savo gaminius, vieni su kitais dalijosi patirtimi, receptais.

Šeimininkės gundė paskanauti čia pat sumušto sviesto, išsuktos sviestavarškės, duonskrylių, natūralios duonos giros, kitų skanėstų.

Amatų kiemelyje darbavosi amatininkai, medžio skulptūrų drožėjai sukūrė bendrą skulptūrą „Atkurtai Lietuvai – 100“. Šis dirbinys liks šventės šeimininkų Kisielių sodyboje, o kitos skulptūros buvo parduodamos aukcione.

Pramogų netrūko ir mažiesiems šventės svečiams. Jiems surengti tradicijomis paremti piemenėlių žaidimai, piešimas ant vandens, linksmosios šaškės, Panevėžio lėlių teatras parodė spektaklį.

Šventė „Visur duona su pluta“, praminta profesine duonos kepėjų švente, šiemet vyko jau 18 kartą. Gimusi ir 10 metų vykusi Miežiškiuose, pastarąjį aštuntmetį ji persikėlė į Radviliškių kaimą. Išpuoselėta Audronės ir Albino Kisielių sodyba tokiam renginiui tinka idealiai – ji erdvi ir jauki, čia įrengta „Duonos kelio“ skulptūrų kompozicija, yra galimybė kepykloje vykdyti edukacinę duonos kepimo programą.