Ketvirtadienį į aikštelę prie Šventosios, kur įrengta pontoninė baidarių prieplauka, specialiu žuvivežiu automobiliu atgabentas neįprastas krovinys – 250 metinukų aštriašnipių eršketų. Gerokai per pusę kilogramo sveriančios žuvys buvo paleistos į Šventąją. Tiek pat eršketukų paleista ir į Nerį.
Šių žuvų jaunikliai į Šventąją išleidžiami du kartus metuose – pavasarį ir rudenį. Nuo 2011 metų eršketų populiacijos atkūrimo programa šalyje vykdoma Šventojoje ir Neryje, nes būtent į šias upes prieš keletą dešimtmečių Nemunu ir atplaukdavo šios žuvys.
Eršketukai į Ukmergę atkeliavo iš Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyrio. Čia prieš metus jie buvo inkubuoti iš kanadietiškų ikrų. Praėjusių metų rugpjūtį viena žuvytė vidutiniškai svėrė 0,56 gramo. Paleidimo dieną jų svoris buvo ne mažesnis nei 660 gramų.
„Šventojoje kelionę į Baltijos jūrą eršketukai pradeda nesverdami kilogramo. Po maždaug dvylikos metų, kai šios žuvys į tuos pačius vandenis grįš neršti, jų svoris gali siekti 100 kilogramų“, – sakė Rusnės poskyrio specialistai, į Ukmergę atvežę eršketus.
Jie taip pat papasakojo, kad Rusnėje žuvytės specialiu vitaminais ir mikroelementais praturtintu pašaru buvo maitinami kas dvi valandas. Todėl jų svoris augo greičiau nei gyvenant natūraliomis sąlygomis.
„Mūsų poskyryje yra trejų metų aštriašnipių eršketų. Jie sveria apie 7 kilogramus“, – pastebėjo specialistas Sigitas Bulcis.
Visi į Šventąją paleisti eršketai pažymėti išoriniais ir vidiniais žymekliais. Tai mokslininkams padeda ne tik stebėti jų kelionę į Baltijos jūrą. Tokiu būdu jie sužino, kur migruoja ženklintos žuvys, kaip jos auga.
Žuvivaisos specialistų tyrimai rodo, kad Šventojoje paleisti eršketų jaunikliai Kuršių marias pasiekia vidutiniškai po 40 parų. Pasitaiko, kad kelionė trunka tik 15 parų, o ilgiausiai keliauja 80 parų. Greičiausiai marias pasiekia silpniausi jaunikliai – juos nuneša upės tėkmė.
Eršketukų paleidimą stebėjęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Žydrūnas Cicinas pastebėjo, jog kelionėje į jūrą šių žuvų tyko nemažai pavojų. Aplinkosaugininkas priminė, kad gaudyti eršketus draudžiama. Jei ši žuvis patektų žvejams, ją būtina paleisti. Už sugautą eršketą gresia 400 eurų bauda.
Atlantiniai arba Baltijos eršketai, kurių mokslinis pavadinimas yra aštriašnipiai, į Šventąją pirmą kartą išleisti 2011 metais – 30 eršketų jauniklių dovanojo Lenkijos žuvininkystės institutas. 2012 metų rudenį į Šventąją pirmą kartą paleistas ne atvežtas iš užsienio, o Lietuvos žuvivaisos specia-listų inkubuotas eršketų mailius. Žuvų ikrai buvo atgabenti iš Kanados, eršketukai paauginti Žuvininkystės tarnybos poskyriuose, esančiuose Rusnėje bei Simne.
Kaip teigia žuvivaisos specia-listai, aštriašnipis eršketas šiuo metu yra viena labiausiai nykstančių eršketinių žuvų rūšių, įrašytų ne tik į Lietuvos, bet ir į Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, kitų šalių saugomų rūšių sąrašą. Dar praėjusiame amžiuje šios žuvys buvo svarbus žvejybos objektas. Tarpukario Lietuvoje Nemune, Neryje, Merkyje, Šventojoje, Baltijos jūros pakrantės vandenyse buvo sužvejojami 200–300 kilogramų sveriantys eršketai. Paskutinis aštriašnipis eršketas Lietuvos vandenyse sugautas 1975-iais ties Palanga, o Baltijos jūroje – 1996 metais prie Saremo salų. Pirmieji atkurti eršketų populiaciją Baltijos jūroje užsimojo lenkai bei vokiečiai, jų pavyzdžiu pasekė ir lietuviai.
Loreta EŽERSKYTĖ
