Istorijos puslapiaiNAUJAUSIOS ŽINIOSPaveldas

Švietimas ir kultūra Panevėžyje 1940-1941 metais

1940 metais nemažai reformų vyko ir švietimo srityje. Vietose įsteigti švietimo skyriai, ku­riems iš centro vadovavo Švietimo ministerija. Švietimo skyriui vadovauti paskiriamas E. Levinskas. 1940 metais veikė 2 lietuviškos gimnazijos: berniukų ir mergaičių, 2 žydų gimnazijos: realinė Elektros gatvėje ir klasikinė Ramygalos gatvėje, dvi amatų mokyklos: berniukų ir mergaičių, kuria­ma rusų kalba dėstoma progimnazija, nepilna suaugusiųjų gimnazija, toliau tęsia darbą prekybos mokykla, veikia kelios pradinės mokyklos.

1940-1941 mokslo metai prasidėjo rugsėjo 15 dieną. Įvedamos naujos disciplinos: rusų kal­ba, SSRS istorija ir SSRS Konstitucija. Kaip pagrindinė užsienio kalba paskelbiama rusų kalba. Bažnyčia atskiriama nuo valstybės ir mokyklos, uždraudžiamas tikybos dėstymas. Mergaičių gimna­zijos patalpos dar nuo 1940 metų birželio buvo užimtos Raudonosios armijos. Mergaitės ir berniu­kai mokslo metus pradėjo vienose patalpose Respublikos gatvėje, buvusioje vyrų gimnazijoje. Vieni mokėsi iš ryto, kiti – po pietų. Vėliau įvedamos mišrios klasės. Buvusioji vyrų gimnazija pavadinama gimnazija Nr. l, o buvusioji mergaičių – gimnazija Nr. 2. Abiejų gimnazijų direktoriumi paskiria­mas iš Tauragės atvykęs lituanistas Jonas Navasaitis. Paskirti 2 vicedirektoriai. Į pirmąją gimnaziją paskiriami J. Janulionis ir P. Tamonis, o į antrąją – O. Maksimaitienė ir A. Kasperavičius. Gimna­zijose veikė bendra komjaunimo organizacija. Jai vadovavo V. Glovackas, kartais spaudoje vadina­mas V. Glovackiu. 1940 m. spalio mėnesį pirmojoje gimnazijoje dirbo 31 mokytojas ir mokėsi 700 mokinių. Panašiai buvo ir mergaičių gimnazijoje. 1940 m. rugsėjo pabaigoje jau formuojamos mišrios klasės. 1941 metų sausio mėnesį armija išsikelia iš mergaičių gimnazijos patalpų. Tada pamokos prasideda tik iš ryto.

Reformos palietė ir abi amatų mokyklas. Berniukų amatų mokykla pavadinama amatų mo­kykla Nr. l, o mergaičių mokykla pavadinama amatų mokykla Nr. 2. Prekybos mokykla ir toliau taip vadinama, o direktoriumi paskiriamas Vladas Klusis. Prekybos mokykla atkelta į Panevėžį, vokiečiams užėmus Klaipėdos miestą.

Iki 1940 metų Panevėžio mieste nebuvo nė vieno valstybinio vaikų darželio. Veikė tik keli labdaringų organizacijų išlaikomi vaikų darželiai. Sovietų valdžia ėmė kurti valstybinius vaikų darželius. Iš viso buvo įsteigti šeši. Vienam iš jų atiduota nacionalizuota žinomo Panevėžio advokato Česlovo Petruškevičiaus vila Smėlynės gatvės gale.

1941 m. kovo l dieną Panevėžio mieste įkuriami gailestingųjų medicinos seserų kursai. Kursų iniciatorius buvo žinomas panevėžietis gydytojas Mykolas Marcinkevičius. Greitai buvo surinkti visi moksleiviai, bet kursai taip ir neišleido nė vienos laidos. Jie atkuriami bus tik po karo.

1941 metų kovo 13 dieną abiejų gimnazijų direktoriumi paskiriamas Jonas Keisminas, o J. Navasaitis ir P. Tamonis iškeliami. Jonas Keisminas anksčiau dirbo Konstitucijos mokytoju. Amatų mokyklos 1941 metų pavasarį perorganizuojamos į fabrikinio—gamybinio mokymo mokyklas. 1941 m. gegužės 23 dieną 154 asmenys, tarp jų 20 moterų, baigė statybininkų kursus ir pradėjo dirbti. 1941 metų gegužės 29 dieną Panevėžio 2—ąją amatų mokyklą baigė 51 mergaitė. Egzaminus laikė siuvimo, audimo, mezgimo ir namų ruošos skyriai. Geriausiais pažymiais baigė moksleivės O. Svedarauskaitė, O. Suveizdytė ir J. Bernotaitė. Taip Panevėžio mokyklos baigė 1940—1941 metų mokslo metus.

Kultūra 1940-1941 metais

1940-1941 metais Panevėžio kultūriniame gyvenime vyko nemažai pasikeitimų. Nemažos įtakos turėjo naujosios valdžios politika, nukreipta prieš Katalikų Bažnyčią. Uždarytos įvairios religinės pakraipos jaunimo organizacijos, sudėtingesnės sąlygos tapo veikti ir bažnytiniams chorams. Liko neįgyvendintas projektas pastatyti Panevėžio mieste J. Zikaro sukurtą Nepriklausomybės paminklą.

Didžiausias įvykis Panevėžio miesto kultūriniame gyvenime buvo Panevėžio miesto dramos teatro įkūrimas. Jis įsteigiamas 1940 m. lapkričio 21 dieną LSSR švietimo komisaro įsakymu. Tarp pirmųjų artistų buvo J. Alekna, B. Babkauskas, V. Blėdis, S. Kosmauskas, J. Matulaitytė, J. Miltinis, K. Vitkus ir kiti. Žymiausias jų, žinoma, Juozas Miltinis, gimęs 1907 metais rugsėjo 3 dieną Akmenėje. 1932 metais išvyko į Paryžių, kur mokėsi ketverius metus. 1937—1938 metais tobulinosi Londone. 1938 metais grįžo į Lietuvą. 1940 metais Panevėžio mieste tapo garsiausio dramos teatro įsteigėju. Panevėžio dramos teatro aktoriai savo vaidinimams gavo S. Montvilo teatro rūmus. 1941 m. sausio mėnesį aktoriai apgyvendinti Agronomijos g. vienuolyno patalpose. Darbui patalpas gavo ir koplyčioje. 1941 m. kovo 15 dieną pastatytas pirmasis teatro spektaklis – N. Pogodino “Sidabrinis slėnis”. Dažnai ši data ir laikoma dramos teatro įkūrimo data. Premjeroje dalyvavo tuometė Panevėžio ap­skrities partinė valdžia ir Panevėžio miesto vykdomojo komiteto atstovai: apskrities LKP(b) komite­to sekretoriai J. Kunčinas, M. Sorokinas, miesto vykdomojo komiteto sekretorius R. Davydovas. Siame spektaklyje vaizduojama sovietinių pasieniečių kova su japonais. 1941 m. balandžio 26 dieną pastatytas antrasis spektaklis – B. Džonsono “Sukčiaus testamentas”. Veiksmas vyksta XVI amžiaus Venecijoje. Siame spektaklyje parodoma sukčiaus Volponės veikla Venecijoje. Ši antroji premjera tapo tikru triumfu. Panevėžio dramos teatras iškart pasidarė garsus visoje Lietuvoje. 1941 m. gegužės l dieną Panevėžio aktoriai dalyvavo Gegužės pirmosios demonstracijoje. 1941 metų gegužės 3 dieną teatras išvyko pirmųjų gastrolių į Biržus, Pasvalį, Uteną. 1941 metų gegužės pabaigoje – į Kauną.

Panevėžys sovietinėje Lietuvoje ilgą laiką buvo be savo laikraščio. Nepriklausomybės metais ėję laikraščiai nutraukė savo veiklą. 1941 metų balandžio 12 dieną išėjo pirmasis “Panevėžio tiesos” numeris. Jis skelbiamas LKP(b) Panevėžio apskrities partijos komiteto ir miesto, ir apskrities vykdomųjų komitetų laikraščiu. Jis kainavo 10 kapeikų. Iš viso išėjo 11 šio laikraščio numerių. Paskutinis – 1941 metų birželio 21 dieną. Redaktoriumi buvo Abraomas Kacas, gimęs 1920 metais darbininko šeimoje. Trylikos metų jis įstojo į komjaunimą. 1936 metais suimtas ir kalėjo už komunistinę veiklą. 1940 metais jis įstojo į LKP(b). 1941 metų birželio 23 dieną pasitraukė iš miesto, išgabendamas pinigus iš Panevėžio banko. Jis žuvo karo pabaigoje grįždamas į Panevėžį.

Aktyviai prie kultūros propagavimo Panevėžio mieste prisidėjo ir Meno kuopa. Ji veikė vyrų gimnazijoje. Sovietiniais metais Meno kuopai iš pradžių vadovavo žinomas poetas ir literatas Pau­lius Drevinis, vėliau Albinas Mališauskas. Jis tragiškai žuvo nacių  okupacijos laikais. Kultūriniame gyvenime dalyvavo ir kitos Panevėžio miesto kultūros įstaigos: biblioteka, muziejus ir kt. 1940— 1941 metais Panevėžyje veikusiuose kino teatruose pradėti demonstruoti sovietiniai filmai. Panevėžio mieste ėmė lankytis aktoriai iš Sovietų Sąjungos, tarp jų įžymus aktorius Igoris Iljinskis. Kino filmai pradėti rodyti ir mažesniuose miesteliuose. 1941 metais balandžio-gegužės mėnesiais įkuriamas Panevėžio apskrities archyvas.

Prie Panevėžio dramos teatro veikė moksleivių artistų grupė. 1941 m. gegužės 31 dieną Panevėžio gimnazijos moksleiviai parodė pirmąjį vaikų teatro spektaklį. Jis sukurtas pagal lietuvių liaudies pasaką “Lapė gudragalvė”. Gerai vaidino moksleiviai J. Marcinkevičius, J. Marcinkevičiūtė R. Pernovaitė ir kiti.

Nemažas dėmesys buvo skiriamas ir sportui. Panevėžio mieste buvo įsteigtas sporto klubas “Raudonasis sportas”, vykdavo krepšinio, tinklinio, gimnastikos varžybos. Sporto varžybos dau­giausia buvo rengiamos tarp moksleivių. 1941 metų balandžio mėnesį mieste vyko Panevėžio ir Pasvalio moksleivių komandų tinklinio varžybos.

 

Nuotraukos iš privačios kolekcijos

Donatas Pilkauskas

Siūlome perskaityti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.