Švietimas Panevėžyje 1944-1950 metais

1944 metų liepos mėnesį nacistinės Vokietijos kariuomenė paliko Panevėžį. Į miestą įžengė sovietinė armija. Kariuomenė užėmė eilę pastatų, tame tarpe ir mokyklas.

1944 metų rugpjūčio mėnesį Panevėžy veikė 9 pradinės mokyklos, organizuojama 10 pradinė mokykla rusų kalba. 1944 metais numatoma, kad mokslo metai prasidės rugsėjo 16 dieną. Dauguma pastatų 1944 metų rugpjūčio mėnesį dar buvo užimta kariškių. Neužimta buvo tik pradžios mokykla Nr.5 Senamiesčio gatvėje. 1944 metais Vytautas Sukauskas paskiriamas švietimo skyriaus vedėju. 1944 metais Panevėžy veikė 10 pradinių mokyklų ir jose buvo 1804 mokiniai. Vidurinėse buvo 55 klasės, jose mokėsi 1387 mokiniai, veikė 6 vaikų darželiai su 6 grupėmis. Viso darželiuose buvo 160 vaikų. Kartu Panevėžyje kuriamos naujos mokyklos. Organizuojama nauja mergaičių progimnazija. Jos direktoriumi tapo Vladas Kukuraitis, mokslo dalies vedėja J.Slavinskaitė. Ši mokykla pradėjo darbą 1944 metų spalio 2 dieną.

1944 metų rugpjūčio 1 dieną Panevėžy atidaroma amatų mokykla Nr. 3. Ji steigiama prie „Nevėžio“ siuvimo fabriko. Ši mokykla įsikūrė Aldonos gatvėje Nr.4. Ji turėjo rengti audėjas, mezgėjas ir siuvėjas. 1944 metais Jonas Streikus paskiriamas šios mokyklos direktoriumi. Mokykla veikė ne švietimo skyriaus žinioje, priklausė Darbo Rezervų Valdybai.1944 metais rugsėjo 30 dieną Panevėžy įsteigiama Geležinkelininkų mokykla Nr.2. Ji priklausė Lietuvos geležinkelių valdybai. Mokykla įsikūrė Panevėžy Klaipėdos gatvėje Nr.3. Pirmu šios mokyklos direktoriumi tapo Jakovas Kariakinas. Ši mokykla turėjo valgyklą su 115 vietų. Mokykla priklausė Darbo Rezervų Valdybai. Ji ruošė elektromonterius, stalius, šaltkalvius –traukinių remontininkus, šaltkalvius –vagonų remontininkus, garvežio mašinisto padėjėjus.

Švietimo skyriaus vedėjo įsakymu Panevėžyje steigiama suaugusių gimnazija. Ji pradėjo darbą lapkričio mėnesį. Visgi jos įkūrimo data laikoma 1944 metų gruodžio1 diena. Šioje mokykloje turėjo mokytis iki 200 moksleivių. Po karo tęsė darbą Panevėžje buvusi Prekybos mokykla. Dabar ji vadinosi vidurine ekonomine mokykla.1944 metų lapkričio 1 dieną Panevėžy pradėjo darbą vėl atkurta mokytojų seminarija. Jos direktoriumi tapo Vincas Makutėnas.

Po karo Panevėžy veikė beraščių kursai. Jie veikė Respublikos gatvėje. Ne švietimo skyriaus žinioje Panevėžy veikė mokytojų seminarija, vidurinė ekonominė mokykla, muzikos mokykla ir dvi amatų mokyklos. Kartu Panevėžyje ne švietimo skyriaus žinioje veikė Muzikos kursai. Direktoriumi čia dirbo Mykolas Karka. 1944 metų spalio 16 dieną į fortepijono klasę primama 96 mokiniai, jų tarpe iš muzikos kursų 25, iš kitų mokyklų solinio dainavimo specialybę 17, iš muzikos kursų 7, smuiko klasę 10, iš muzikos kursų 7. Nebeliko vargonų klasės, nors vokiečių laikais mokėsi 3 mokiniai.

Mokslo metus 1944 metais pradėjo ir senosios gimnazijos: berniukų ir mergaičių. Berniukų gimnazijos direktoriumi dirbo Jonas Janulionis. 1944 metų lapkričio 10 dienai ši mokykla turėjo 640 mokinių. 1944 mokslo metus pradėjo ir mergaičių gimnazija. Iš pradžių mokyklos direktore liko dirbti dar vokiečių okupacijos metais dirbusi M.Muralytė , bet 1944 metų spalio mėnesį direktore tapo O Janulionienė, inspektoriais dirbo J.Rapšienė ir V.Kaveckis.

1945 metų kovo 9 dieną Panevėžį aplankė švietimo komisaras Juozas Žiugžda. Armijai pamažu apleidžiant užimtas patalpas, mokyklos ėmė kraustytis į savo buvusias patalpas. Tai II mergaičių gimnazija, pradinės mokyklos Nr 2 ,6, 7, 8 rusų progimnazija ir pradinė mokykla Nr.10.

1945 metais ne švietimo skyriaus žinioje buvo steigiamos 2 mokyklos : akušerių ir medicinos seserų mokyklos. 1945 metų balandžio 5 dieną paskelbiamas sveikatos apsaugos liaudies komisaro įsakymas dėl respublikinės Panevėžio medicinos seserų mokyklos veiklos atnaujinimo, nors diretoriaus ataskaitoje rašoma, kad mokykla įsteigta 1944 metais. 1945 metais sausio 1 dieną Kazys Gudelis, laikinai ėjęs šios mokyklos direktoriaus pareigas paskiriamas direktoriumi, o Verikas Vladas skiriamas buhalteriu. Mokykla radosi Smėlynės gatvėje. 1945 metais gruodžio 29 dieną sveikatos apsaugos komisaro įsakymu Panevėžy steigiama akušerių mokykla. Gydytojas Vladas Dalinda skiriamas šios mokyklos direktoriumi nuo 1946 metų sausio 1 dienos, nors įsakyme rašoma nuo 1945 metų gruodžio 1 dienos. Mokykla turėjo bendrabutį. Direktoriaus alga nustatoma 850 rublių. Iki 1949 metų vasario 15 dienos Panevėžy egzistuos 2 medicinos mokyklos: akušerių ir medicinos seserų mokykla.

Panevėžyje veikusiose mokyklose patriotiškai nusiteikę moksleiviai jungėsi į patriotines organizacijas. Mergaičių gimnazijoje veikė organizacija „Gedimino būrys“. Neilgai veikė ši organizacija. 1945 metų vasario 1 dieną pašalinama iš gimnazijos Pernovaitė Regina, o nuo kovo 5 dienos pašalinama Aldona Brazdžionytė. Buvo suimta ir daugiau moksleivių – šios organizacijos narių.

Panevėžio mokyklose 1945 metais įvedami karinių vadovų etatai. Vyrų gimnazijoje pirmu kariniu vadovu tapo Stasys Kuzma. 1945 metų gruodį jį pakeitė Kazys Viršila. 1945 metais Panevėžio vyrų gimnazija gauna raštą dėl politinio ratelio sudarymo gimnazijoje. Jie kuriami ir kitose mokyklose. 1945 metais Panevėžio geležinkelininkų mokykloje įvedama karinė tvarka. Spalio mėnesį šioje mokykloje pravedamas suskirstymas į rikiuotės dalinius : būrius, kuopas. Paskiriami ir kuopų vadai.

1945 metų lapkričio 12 dieną suimamas laikinai ėjęs Panevėžio amatų mokyklos Nr.3 direktoriaus pareigas Streikus Jonas. Suimama ir šios mokyklos buhalterė Irena Čeponytė. Laikinai eiti direktoriaus pareigas paskiriamas Jonas Striogys.

1945 metų rugsėjo 19 dienai Panevėžy veikė I berniukų gimnazija – 838 mokiniai, mergaičių II gimnazija su 849 mokinėmis , mergaičių progimnazija su 338 mokinėmis , suaugusių gimnazija – 260 mokinių, pradinėse mokyklose buvo 2527 mokiniai. Viso buvo 4902 mokiniai. Be to dar veikė ne švietimo skyriaus žinioje: mokytojų seminarija – 60 mokinių, vidurinė ekonominė mokykla – 585 mokiniai, muzikos mokykla – 200 mokinių, 2 amatų mokyklos – 300 mokinių.

1944 –45 metais pradinėse mokyklose 4 skyriuje mokėsi 379 mokiniai, baigė 363, perkelta į aukštesnius skyrius 1206 mokiniai, palikta antriems metams 235 mokiniai, gavo pataisas 186, nesimokė 52 mokiniai.

Dalis lėšų 1945 metais numatyta ir mokyklų remontui. Pirmai berniukų gimnazijai skirta 30 tūkst. rublių, antrajai mergaičių gimnazijai –10 tūkst. rublių, pradinėms mokykloms N r. 1, 2, 3 ir 4 skirta po 10 tūkst. rublių , o Nr. 5, 6, 7, 8 ir 10 po 5000 rublių. Pinigai remontui skiriami ir vaikų darželiams.

Kai kuriose mokyklose daliai mokinių skiriamos stipendijos. Medicinos seserų mokykloje 1945 metų birželį stipendijos paskirtos 44 mokinėms po 80 rublių. Čia mokslo metai prasidėjo liepos 17 dieną. Mokslas trukdavo 2 metus. Mokinės priimamos nuo 17 metų. Šioje mokykloje nuo rugsėjo 1 dienos įvedamas karinis parengimas ir fizinis lavinimas. Vyresnysis leitenantas D.Novikovas paskiriamas kariniu vadovu į šią mokyklą.1945 metais stipendijos paskirtos ir Muzikos mokykloje. Jos paskirtos 30 mokinių po 80- 120 rublių.

1945 metais lapkričio 12 dieną mokyklos gavo švietimo komisaro įsakymą, kuriame nurodoma, kad visi mokytojai turi pasmerkti partizaninę kova Lietuvos teritorijoje.

Mergaičių II gimnazijoje 1945 metų birželį buvo 267 mokinės, o mokslo metų pabaigoje liko 250 mokinių. Į aukštesnę klasę perkelta 127 mokinės, o palikta kartoti kursą 3, 88 mokinės paliktos kartoti kursą iki rudens. Mergaičių gimnazijos direktore nuo 1946 metų rudens paskiriama O.Gudelytė, o mokslo dalies vedėja paskiriama R.Steponavičiutė. 1946 metais Panevėžio II mergaičių gimanazijos moksleivės Aleksandra Smalinskaitė, Janina Giedraitytė ir Bronislava Rokaitė nuteistos po 10 metų už ryšius su partizanais. Jos teikė partizanams medikamentus, platino antitarybinius atsišaukimus.

Nuo 1947 metų antro pusmečio mergaičių progimnazija perorganizuojama į gimnaziją. Šioje mokykloje nuo 1944 metų aktyviai veikė Meno būrelis, kuris veikė kartu su mergaičių gimnazijos Meno kuopa. Būrelio vadovu buvo Bronius Puodžiukaitis.

1946 metais Panevėžio amatų mokykloje irgi buvo permainų. Nuo balandžio 20 dienos Darbo Rezervų Valdybos potvarkiu vietoje direktoriaus pavaduotojo politinėje srityje įvedamas direktoriaus pavaduotojo etatas kultūros srityje.

1946 metais pasikeitė direktorius Panevėžio II mergaičių gimnazijoje. Juo tapo B.Juška. Nuo 1946 metų spalio Panevėžio geležinkelininkų mokyklos direktoriumi paskiriamas Krasnovas. Nuo 194 6 metų lapkričio Panevėžio Muzikos mokykloje įkuriamas politinio lavinimosi ratelis. Panevėžio berniukų ginazijoje irgi veikė sporto ir literatūros būreliai , o nuo rudens įkuriama geografijos ir istorijos būreliai.

1946 metais eilė įvykių vyko Panevėžio I berniukų gimnazijoje. Lapkričio 10 dieną mokiniai pasišalino iš pamokų, nes nenorėjo mokytis sekmadienį. Vytautui Misevičiui už tai elgesio pažymys sumažintas iki 3, nubaudžiami dar trys mokiniai. Jie įpareigojami suskaldyti po 1 m ³ malkų. 1947 metais vasario 16 dieną šioje mokykloje buvo sudraskytas Lenino portretas. Gimnazijoje veikė pogrindinė organizacija „Šarūnas“. 1947 metų kovo 2 dieną iš gimnazijos pašalintas Leonardas Pašiškevičius. Jis vėliau buvo nukankintas. 1947 metų balandžio 22 dieną iš gimnazijos pašalinti pogrindinės organizacijos „Šarūnas“ nariai: Gotautas Vytautas , Vaitkevičius Vytautas, Bajorūnas Petras ir kiti. Panevėžio pedagogai buvo ir valdžios stebimi. 1946 metais dėl politinio nepatikimumo pašalinti 2 pedagogai.1947 metais represijos palietė ir kitus Panevėžio mokyklų moksleivius. 1947 metų kovo mėnesį Panevėžio geležinkelininkų mokykloje suimamas Vaznonis Alfonsas. Jis suimamas saugumo organų. Šioje mokykloje nuo 1947 metų kovo 17 dienos įvedamos auklėjimo pamokos. Jų metu buvo skaitomi laikraščiai. Šioje mokykloje įvedama labai griežta drausmė. Pasišalinę mokiniai laikomi dezertyrais ir perduodami prokuratūrai suieškoti.

Panevėžio mokytojų seminarijoje siekiant daugiau priimti komjaunuolių įvedamas komjaunimo organizatoriaus etatas. Juo tapo Vytautas Vyšniauskas. 1947 metų liepos 2 dieną Panevėžio mokytojų seminarijos direktoriumi tapo Vladas Kukuraitis. Jis išbuvo šiame poste iki 1952 metų rugpjūčio pabaigos.

1947 metais eilė įvykių buvo ir Panevėžio medicinos seserų mokykloje. Tų metų gegužės 8 dieną gaunamas sveikatos apsaugos mininstro įsakymas patikrinti visų darbuotojų dokumentus. Asmenys, neturintys pasų, atleidžiami iš darbo. Mokyklos direktorius privalo pristatyti charakteristiką iš partinės organizacijos komiteto.

Panevėžio II mergaičių gimnazijoje šalia jau veikusių deklamavimo, choro, šokių ir muzikos būrelių atgaivanama literatų būrelio veikla. Jos vadovu tampa mokytojas L.Kuodis. Savo veiklą pradėjo istorikų ir geografų būreliai. Istorikų būrelis įsteigtas 1948 metų pradžioje. 1947 metais mergaičių gimnazijoje organizuojamas 400 metų pirmos lietuviškos knygos išleidimo paminėjimas.

1947 metais birželio 30 dienai Panevėžio pradinėse mokyklose mokėsi 2717 mokinių ir dirbo 93 mokytojai. Vaikų darželiuose buvo 170 vaikų ir dirbo 4 vedėjos. Vaikų namuose gyveno 78 našlaičiai. Čia ypač trūko kuro. Valgiui gaminti buvo sukūrentos visos tvoros.

Panevėžio progimnazijoje ją perorganizuojant į gimnaziją buvo 2340 mokinių ir 99 mokytojai. Reorganizacija vyko 1947 metais.

1947 metais gruodžio 2 dieną Panevėžio vykdomasis komitetas priėmė sprendimą dėl neraštingumo ir mažaraštingumo likvidavimo. Dalis moksleivių nelankė mokyklos dėl drabužių ir avalynės stokos. 1947 metais rugsėjo 25 dienai Panevėžio mieste buvo 190 beraščių ir 255 mažaraščiai.

1947 metais gruodžio 2 dieną priimamas Vykdomojo komiteto potvarkis : tėvai, kurių vaikai nelanko mokyklos įspėjami arba baudžiami 100 rublių bauda. Didžiausia bausmė buvo priverčiamieji darbai iki 4 savaičių. Šis potvarkis įsigalėjo nuo gruodžio 17 dienos.

Panevėžio muzikos mokykla 1948 metais kovo 15 dieną remiantis Meno reikalų valdybos įsakymu pertvarkoma į vidurinę ir septynmetę mokyklą. Viena šios mokyklos moksleivė Anastasija Sriubytė pašalinama partijos komiteto įsakymu.

1948 metais visos Panevėžio mokyklos gauna nutarimą dėl biologijos mokslo dėstymo. Svarbiausia įsisavinti pažangų Mičiurino mokslą. 1948 metais visoms Panevėžio mokykloms nurodoma, kad per lėtai auga komjaunimo gretos. Mergaičių gimnazijoje svarstomos moksleivės, nes jos dar lanko bažnyčią, o religinių švenčių proga siunčia sveikinimo atvirukus. Jos svarstomos pedagogų tarybos posėdyje. 1948 metais rugpjūčio 25 dieną pedagų tarybos posėdyje mergaičių gimnaziją siūloma pavadinti Marytės Margytės vardu. Gimnazijos sodą siūloma pavadinti Komjaunimo sodu.

1949 metais Panevėžyje yra sujungiamos 2 mokyklos : medicinos seserų ir akušerių mokyklos. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Panevėžio medicinos seserų mokykla prijungiama prie akušerių –felčerių mokyklos. Šiose mokyklose nurodoma kad 30 % baigusių šias mokyklas nenuvyksta į paskyrimo vietą.

1949 metais Panevėžio apskrityje intensyviai vykdoma kolektyvizacija. Mokyklos gauna šefuojamus kolūkius. Mergaičių II gimnazijos moksleivės privalėjo dirbti M.Melnikaitės kolūkyje. Mokytojams nurodoma prisidėti prie kolektyvizacijos propogandos. Panevėžio II mergaičių gimnazijoje nurodoma pravesti aiškinamąjį darbą dėl trėmimų. Mergaičių II gimnazijos darbas vertinamas nepatenkinamai, nes per lėtai auga komjaunimo gretos.

1949 metais Panevėžio mokyklos gauna nurodymus dėl Velykų švenčių. Mokytojai privalo ateiti kaip paprastomis dienomis, kad nekelti šventiškos nuotaikos. Mokyklų vadovams nurodoma pravesti aiškinamąjį darbą , kad mokiniai nevaikščiotų po pamaldų. Visoms Panevėžio mokykloms nurodoma iki 1949 metų rugsėjo 30 dienos suorganizuoti Raudonojo Kryžiaus mokyklines organizacijas.

1949 metais Panevėžio mokyklos gauna nurodymus smerkti partizaninę kovą Lietuvos teritorijoje.1949 metais Panevėžy atidaroma nauja darbo jaunimo gimnazija. Čia turėjo mokytis dirbantys asmenys.

1949 metais rugsėjo 30 dieną nurodoma, kad mokytojai tarpusavyje save vadina draugais, o ne ponais, o atsisveikindami vartoja n e „Sudiev“ o „viso gero“. Tokia dabar nustatoma gimnazijose tvarka.

1950 metais buvusi mergaičių progimnazija , o dabar 4 gimnazija turėjo šefuojamą kolūkį „Tarybinė sodyba“. Šioje gimnazijoje jau mokėsi ir berniukai. Tarp komjaunuolių mergaičių buvo keliasdešimt, o berniukų nė vieno.

Neeilinis įvykis Panevėžio I berniukų gimnazijoje įvyko 1950 balandžio 28 dieną. Dalis berniukų pasiėmė instrumentus ir dalyvavo laidotuvėse su religinėmis apeigomis. Už tai 16 moksleivių sumažintas elgeso pažymys.

Panevėžio muzikos mokykloje 1949 –1950 metais atsirado naujos specialybės : violončelės ir pučiamųjų klasės. Šioje mokykloje, kad mokiniai nelankytų bažnyčios sekmadieniais, tą dieną įvedami politiniai užsiėmimai.

Sudėtingas buvo 1944 –1950 metų laikotarpis Panevėžio švietimo istorijoje. Per tą laiką pasikeitė keli švietimo vadovai. Iš pradžių juo dirbo Sukauskas Vytautas, vėliau Petras Pakštaitis. 1947 metų balandžio mėnesį vedėju dirbo Juozėnas Augustinas. Jis išdirbo tik kelis mėnesius. Jį pakeitė Miškinis Petras. Panevėžio mokyklų mokytojai turėjo tarnauti naujos ideologijos įtvirtinimui , bet kartu dar gilios buvo patriotizmo tradicijos. Mokyklose veikė moksleivių patriotinės organizacijos. Nemažai moksleivių teista už politinę veiklą. Dar labai lėtai augo komjaunimo gretos.

Naujoji valdžia aktyviai formavo naują švietimo politiką, bet 1944 –1950 metais naujas sąmonės formavimas vykdomas dar gana nesėkmingai. Naujoji ideologija sėkmingiau įgyvendinama jau vėlesniais metais.