Švietimo struktūrinė reforma: švietimą įdarbiname ateičiai

Vykdomas esminis švietimo sistemos atnaujinimas, apimantis visus sistemos lygmenis nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Jo tikslas – Lietuvos visuomenę parengti dabarčiai ir ateičiai, ugdymą grindžiant 21-ojo amžiaus kompetencijomis. Reformai įgyvendinti 2019 metais numatytos 169 mln. eurų investicijos.

Daugiausia lėšų iš šios sumos atiteks mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos modeliui – 49 mln. eurų, taip pat dėstytojų ir tyrėjų atlyginimams bei doktorantų stipendijoms – 31 mln. eurų, profesinių mokyklų tinklo optimizavimui ir efektyvinimui – 20 mln., neformaliajam vaikų krepšeliui – 15 mln., mokslinimas tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) – 12,5 mln., kokybės krepšeliui – 12 mln. eurų. Taip pat klasės krepšeliui – 11 mln., nemokamam bakalaurui įvesti – 6 mln., STEAM centrams steigti – 5,4 mln., patyčių prevencijai ir laboratorijoms bei informacinės technologijoms – po 2,5 mln., autobusams, aikštynams – 1,2 mln., ugdymo turiniui ir vertinimui – 0,7 mln., profesiniam orientavimui – 0,4 mln. eurų.

„Turime struktūriškai ir kiekybiškai gerai išvystytą, tačiau nepakankamai dinamišką, iš dalies išsibalansavusią, kokybiškai atsiliekančią, nevienodai prieinamą sistemą. Ji suformavo mūsų dabartį, tačiau yra netinkama mūsų ateičiai. Esminių pokyčių švietime buvo delsiama daryti, atidedami sprendimai, nematomos struktūrinės problemos“, – apie reformos poreikį švietime sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Pokyčiai numatyti ir jau kurį laiką atliekami visose švietimo srityse.

Bendrajame ugdyme iki 2020 m. bus atnaujintas ugdymo turinys ir metodai, kurie nebeatitinka šiandienos iššūkių. Keisis ir mokinių vertinimo sistema – bus įvestas kaupiamasis mokymosi rezultatų vertinimas, kuris sumažins brandos egzaminų reikšmę.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas silpnesnėms mokykloms, kuriose mokinių pasiekimai žemiausi. Jau šiais metais per 700 mokyklų gaus 1-8 klasių mokinių ugdymui skirtos laboratorinės įrangos. Bus koreguojamas ir bendrojo ugdymo finansavimo modelis. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. keičiasi mokytojų darbo apmokėjimo sistema, įvedamas etatinio apmokėjimo modelis, leisiantis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei. Vidutiniai mokytojų atlyginimai 2019 m. sieks 1 000 eurų. Pertvarkius mokytojų rengimą ir jį sutelkus stipriausiuose šalies universitetuose, pedagoginės studijos taps atviresnės ir inovatyvesnės, mokytojams atsivers naujos galimybės profesiškai augti.

Profesinis mokymas orientuojamas į valstybės ir darbdavių, regionų, atskirų visuomenės ir verslo sektorių poreikius. Jau šių metų mokinių priėmimas bus vykdomas daug realiau įvertinus darbo rinkos situaciją ir atitinkamai pakoregavus vietų skaičių mokymo programose. Bus iš esmės sustiprintas praktinis mokymas, išplėtota pameistrystės mokymo forma, o mokymo programos pertvarkomos į modulines, besimokantiems suteikiant daugiau galimybių lanksčiai formuoti savo kvalifikacijų krepšelį. Profesinės mokyklos bus pertvarkytos į viešąsias įstaigas.

Aukštasis mokslas. Reorganizavus aukštųjų mokyklų tinklą bus sustiprinti tarptautiniu mastu konkurencingi universitetai Vilniuje ir Kaune, išlaikyti ir toliau plėtojami kokybiški aukštojo mokslo centrai Klaipėdoje, Šiauliuose ir mažesniuose Lietuvos miestuose. Studijų programos taps lankstesnės ir intensyvesnės, pagrįstos mokslinėmis kompetencijomis, inovatyviais studijų metodais ir glaudesne sąsaja su praktika. Bus toliau investuojama į dėstytojų ir mokslininkų karjerų patrauklumo didinimą – jų atlyginimai 2019 m. kils vidutiniškai 16 proc., augs ir doktorantų stipendijos. Didėja valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietų skaičius. Daugiausia naujų studijų galimybių bus sukurta gamtos, technologijos mokslų, inžinerijos, žemės ūkio mokslų srityse.

Mokslas. Didinant stipendijas doktorantams ir tyrėjų atlyginimus, jauniems žmonėms daugės paskatų rinktis mokslininko karjerą. Bus investuojama į kitose šalyse studijas baigusių mūsų šalies talentų susigrąžinimą, kitų šalių tyrėjų ir dėstytojų pritraukimą (grantams skiriama per 20 mln. Eur ES investicijų).

Toliau vystant tarptautinio lygio tyrimų centrus didžiuosiuose šalies universitetuose ypač daug dėmesio bus skiriama jų ryšiams su šalies technologine ir socialine pažanga, kompetencijų, technologijų perdavimo centrų plėtojimą. Šia kryptimi bus tobulinama ir mokslinių tyrimų institutų veikla. Jau 2019 m. bent dešimtadaliu daugiau darbuotojų dirbtų žinioms imliose darbo vietose.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: