Pixabay nuotr.

„Swedbank“: dėl karo Ukrainoje – pasikeitę gyventojų išlaidų įpročiai

Daugumai pandemijos sukeltų rūpesčių likus nuošalyje ir vartotojų išlaidoms grįžus į prieš pandemiją buvusį lygį, pirmasis šių metų ketvirtis pasižymėjo dar vienu išskirtiniu sukrėtimu – Rusijos karine invazija į Ukrainą. Remiantis „Swedbank“ mokėjimų kortelių duomenimis, karas turėjo itin žymų poveikį gyventojų išlaidų ir grynųjų pinigų išgryninimo įpročiams.

„Būdami geografiškai arti Rusijos ir Baltarusijos, dalis Lietuvos gyventojų į karo agresiją reagavo ieškodami artimiausio bankomato. Eilės prie kai kurių bankomatų nusidriekė jau pačią pirmąją karo Ukrainoje dieną. „Swedbank“ duomenimis, išgryninimo operacijos tuo metu pasiekė visų laikų rekordą, o mokėjimų kortelėmis apimtys pirmąjį šių metų ketvirtį buvo net 39 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus“, − sako „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Visgi, pasak ekonomistės, kylanti infliacija šalyje taip pat prisidėjo prie išaugusių nominalių išlaidų ir „suvalgė“ dalį realaus augimo.

Pirko daugiau vaistų, higienos ir saugumo prekių

Kaip pastebi G. Ilekytė, Rusijos karinės agresijos Ukrainoje sukeltas nerimas turėjo įtakos ir finansinės elgsenos pokyčiams. Gyventojai suskubo išsigryninti dalį turimų santaupų dar pirmosiomis karo dienomis.

„Pirmąją karo savaitę grynųjų pinigų išgryninimo apimtys išaugo maždaug du kartus, lyginant su tuo pačiu periodu praėjusiais metais. Nors panašios tendencijos fiksuotos ir kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje, grynųjų pinigų poreikis Lietuvoje gerokai lenkė poreikį kitose Baltijos šalyse. Tai galima paaiškinti tuo, kad Lietuva yra arčiau konflikto geografiškai bei ribojasi ne tik su Baltarusija rytuose, bet ir Rusija pietvakariuose“, − komentuoja „Swedbank“ ekonomistė.

Pasak G. Ilekytės, prasidėjus karui išaugo atsiskaitymai sveikatos priežiūros sektoriuje – tai gali atspindėti gyvybiškai svarbių vaistų, higienos priemonių dovanojimą Ukrainai, taip pat ir karo nerimą, kai vartotojai perka skubios pagalbos rinkinius atsargai.

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, pirmosiomis karo savaitėmis gerokai išaugo ir gyventojų susidomėjimas įvairiomis laisvalaikio prekėmis. Tikėtina, kad tai atspindi gyventojų nusiteikimą apsirūpinti karo atveju būtinomis prekėmis, pavyzdžiui, radijo imtuvais, šiltomis antklodėmis ir kitais būtinais daiktais.

„Visgi šie nemenki gyventojų išlaidų pokyčiai truko vos kelias savaites. Jau kovo mėnesio viduryje ir gyventojų atsiskaitymai banko kortelėmis, ir pinigų išgryninimo apimtys grįžo į prieš karo Ukrainoje pradžią buvusį lygį“, − komentuoja G. Ilekytė.

Turizmo atsigavimo ženklai

„Swedbank“ ekonomistė atkreipia dėmesį, kad išlaidos turizmo sektoriuje, nuo pat metų pradžios demonstravusios puikias atsigavimo tendencijas, prasidėjus karui Ukrainoje kiek krito.

„Visgi šis kritimas buvo fiksuotas labai trumpam − kovo viduryje atsiskaitymai oro uostuose pasiekė 2019 metais matytą lygį, o lyginant su praėjusiais metais išaugo net 6 kartus. Negana to, išlaidos viešbučiams taip pat sparčiai auga ir jau lenkia prieš pandemiją matytas atsiskaitymų apimtis“, − sako G. Ilekytė.

„Swedbank“ duomenimis, išlaidos restoranuose indikuoja, kad nepaisant infliacijos, nerimo dėl karo rytuose ir kritusių lūkesčių, gyventojai nėra linkę keisti malonių įpročių. Išlaidos šiame sektoriuje Lietuvoje per metus išaugo daugiausiai, lyginant visas tris Baltijos šalis.

Infliacijos įtaka

Vertinant „Swedbank“ atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis, svarbu pasverti ir infliacijos įtaką. Metinei infliacijai pasiekus daugiau nei 15 proc., atsiskaitymų kortelėmis apimtys auga ir todėl, kad auga bendras kainų lygis.

Visgi, net ir įvertinę infliacijos įtaką, „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis apimtys pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo kiek daugiau nei penktadaliu, lyginant su tuo pačiu periodu prieš metus.

„Prie to prisideda bazės efektas dėl griežtų karantino ribojimų praėjusiais metais. Tai taip pat rodo, kad sparčiai kilę atlyginimai gyventojų perkamosios galios neigiamai kol kas nepaveikė, o gyventojai net ir karo akivaizdoje nėra linkę sparčiai taupyti“, − komentuoja G. Ilekytė.

Ką matysime toliau?

Nors baimės dėl karo niekur nedingo ir geopolitinė situacija išlieka įtempta, tikėtina, kad vasarai artėjant ir toliau augs turizmo apimtys, ypač išvykstamojo.

„Gyventojai greičiausiai norės ne tik kompensuoti dėl pandemijos prarastas keliones, bet ir bent trumpam atsiriboti nuo karo naujienų aplinkos, pakeisdami aplinką ir praleisdami laiką su šeima ar artimiausiais žmonėmis“, − komentuoja „Swedbank“ ekonomistė.

Tačiau pasak G. Ilekytės, kaip bebūtų, dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių kylančios maisto bei žaliavų kainos per daug išlaidauti neleis ir antrąjį šių metų ketvirtį gyventojų perkamoji galia gali sumenkti.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: