„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: klestėjimas tarp geopolitinių debesų

Daugelyje pasaulio šalių neblėstant sparčiam ekonomikos augimui, ryškėja įsibėgėjančios infliacijos iššūkiai. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad augimas nuosaikiai lėtės, palūkanų normos kils sparčiau, o prie piko artėjanti infliacija turėtų atslūgti. Baltijos šalys, ir ypač Lietuva, pateko į geopolitinių konfliktų sūkurį, tačiau labiausiai tikėtina, kad didelių neigiamų pasekmių visgi bus išvengta.

Viruso įtaka slopsta, ryškėja kitos rizikos

Pasauliui pradedant gyventi trečiuosius pandemijos metus, „Swedbank“ ekonomistai pastebi, kad išlieka neapibrėžtumas dėl galimų ateities scenarijų, tačiau tuo pačiu pabrėžia slopstančią pandemijos  įtaką ekonominiams procesams.

„Kiekviena nauja pandemijos banga turėjo vis mažesnės įtakos gyventojų lūkesčiams ir vartojimui bei įmonių investicijoms. Tikėtina, kad šiemet didžiausia neigiama pandemijos įtaka ekonomikai gali būti susijusi ne su paklausa, o su apribota pasiūla. Kinijai dėl „nulinės tolerancijos“ politikos stabdant gamyklas ir uostus pastebėjus net mažiausią ligos proveržį, pasaulinė pasiūla ir šiemet lėtai vysis paklausą, o rekordinėse aukštumose besilaikanti prekių transportavimo kaina mažės iš lėto“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

N.Mačiulio vertinimu, didėjančios geopolitinės įtampos tarp Vakarų valstybių ir Rusijos bei Kinijos gali tapti dar vienu infliaciją skatinančiu veiksniu, ypač, jei tai grėstų ekonominėmis sankcijomis.

„Viena iš didelės infliacijos priežasčių Europoje, priešingai nei JAV, yra itin pabrangusios dujos ir elektra. Nors tam buvo ir fundamentalių priežasčių, pavyzdžiui, labai išaugusi pramonės paklausa, kainas kėlė ir apribotas dujų eksportas iš Rusijos į ES. Pastaruoju metu kainos kiek nukrito nuo ašaroti verčiančių aukštumų, bet įprastos kainos, siekiančios 15-20 eurų už MWh, artimiausiais metais dar turbūt nepamatysime“, − prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Pasak jo, jau nebe pandemija, o geopolitiniai konfliktai, kurie dar labiau pakursto kainų augimą, yra didžiausia šių ir ateinančių metų rizika.

Infliacija atslūgs, tikimasi palūkanų normų kilimo

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet ir kitais metais euro zonos ekonomika augs 3,9 proc., o kitais metais jos augimas sulėtės iki 2,7 procento.

„Šiemet vidutinė metinė infliacija euro zonoje sieks 3,1 proc., tačiau kitais metais jau nukris iki 1,6 procento. Tuo tarpu JAV infliacijos atslūgimas mažiau tikėtinas, todėl prognozuojame, kad JAV federalinių rezervų sistema šiemet gali pakelti palūkanas net keturis kartus“, − sako N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, nekyla abejonių, kad JAV centrinis bankas gerokai perlenkė lazdą įkaitindamas ekonomiką, todėl šiemet turės daug sparčiau nuimti pėdą nuo akseleratoriaus ir ieškoti stabdžio. Nedarbo lygis žemiau 4 proc., darbuotojų trūkumas, įsibėgėjantis atlyginimų augimas ir išliekantis milžiniškas fiskalinis deficitas reiškia, kad infliacija išliks aukščiau komforto zonos ir ją reikės gesinti.

„Euro zonoje situacija priešinga – čia daugelyje valstybių atlyginimų augimas vis dar vangus, o infliaciją daugiausiai pakėlė pabrangę energetiniai ištekliai. Tad nors rinkos tikisi, kad tarpbankinės palūkanų normos bus teigiamos jau kitų metų vasarą, prognozuojame, kad ECB bazines palūkanas pakels ne anksčiau nei 2024 metais“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Baltijos šalyse − dėmesys geopolitikai ir infliacijai

Praėjusiais metais visos trys Baltijos šalys augo sparčiau nei tikėtasi ir daugelį neigiamų pandemijos pasekmių paliko užnugaryje. Vertinama, kad pernai Lietuvos BVP padidėjo 5,4 proc., o šių metų prognozės mažinamos ir dėl perkamąją galią mažinančios infliacijos, ir dėl eksportą slopinsiančių geopolitinių įtampų, ypač Lietuvoje.

„Šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę sumažinome simboliškai iki 3,2 proc. − išliekančio ekonomikos augimo leidžia tikėtis ir stipri namų ūkių finansinė padėtis, ir eksportuojančių įmonių konkurencingumas bei jų investiciniai planai. Vis tik tenka pripažinti, kad šiuo metu beveik neįmanoma įvertinti, kaip diplomatinis konfliktas su Kinija vidutiniu laikotarpiu gali paveikti Lietuvos eksporto tendencijas ir investicijų žemėlapį“, − sako N. Mačiulis.

Pasak jo, šiemet nenustebintų nei visai sustojantis BVP augimas, nei praėjusių metų tempo išlaikymas, todėl prognozių neapibrėžtumas išlieka didelis.

Vis tik „Swedbank“ ekonomistai mano, kad kol kas blogiausių scenarijų pavyks išvengti, o Lietuvoje tęsis nedarbo mažėjimas, atlyginimų, vartojimo ir investicijų augimas. Prognozuojama, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis padidės 8,7 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,6 proc. Deja, priešingai nei euro zonoje, infliacijos pikas Lietuvoje dar nepasiektas.

„Metinė infliacija artimiausiais mėnesiais padidės iki 11 procentų, o spartesnį jos mažėjimą pamatysime tik antrąjį šių metų pusmetį, dėl, tikėtina, atslūgstančių energetinių išteklių kainų ir palyginamosios bazės efektų. Lėtėjantis Kinijos augimas prigesins ir žaliavų kainas, todėl išorinis infliacijos veiksnys greit išblės. Labiausiai reikėtų rūpintis, kad nevaldomai neįsibėgėtų vidiniai veiksniai – infliacijos lūkesčiai ir darbo sąnaudų augimas“, − apibendrina N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sieks 7 proc., o kitais metais ji sumažės iki 2,7 proc.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: