„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis (Asm. archyvo nuotr.).

„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: pasitikintys vartotojai ir šlubuojantys eksportuotojai

„Swedbank“ nekeičia šių ir ateinančių metų Lietuvos ekonomikos prognozių – BVP šiemet  turėtų sumažėti 0,3 procento, o kitais metais tikėtinas 1,8 proc. augimas. Nepaisant geresnių vartotojų lūkesčių, ekonomistai atkreipia dėmesį į prastėjančią paklausą eksporto rinkose, aukštesnes palūkanas ir kitus veiksnius, kurie slopins ekonomikos augimą.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad pasaulio BVP šiemet augs 2,4 procento, tam teigiamos įtakos turės atsidaranti ir šiek tiek atsigaunanti Kinijos ekonomika. Visgi daugelyje Vakarų valstybių sumažėjusi gyventojų perkamoji galia, kylančios palūkanų normos bei prastėjančios kreditavimo sąlygos lems stagnacijos ar net nuosmukio metus.

Palūkanų normos pakils per daug, kitąmet mažės

Euro zonos ekonomikos augimui išliekant itin vangiam, ekonomistai prognozuoja, kad šiemet euro zonos ekonomika augs 0,4 procento, o kai kurios šio regiono ekonomikos gali pasinerti į recesiją.

„Euro zonos infliacija sparčiai mažėja jau penkis mėnesius iš eilės, tačiau tam kol kas daugiausiai įtakos turėjo atpigusi energija ir žaliavos. Europos Centrinis Bankas (ECB) nerimauja dėl įsibėgėjusių atlyginimų augimo ir paslaugų brangimo, todėl neskubės paskelbti palūkanų normų kėlimo sprinto pabaigos. Tikėtina, kad lazda bus perlenkta, o dėl to bent kelios euro zonos ekonomikos patirs nuosmukį“, − sako „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Swedbank“ prognozuoja, kad bazines palūkanų normas iki šių metų liepos ECB dar didins tris kartus po 25 bazinius punktus, o jas sparčiai mažinti pradės jau kitų metų pradžioje. Ekonomistų vertinimu, viena iš silpniausių išlieka didžiausia euro zonos ekonomika – Vokietija, kurios apdirbamosios gamybos apimtys jau yra nukritusios į 2015 metų lygį.

„Daugelis gyventojų ir įmonių dar nepajautė neigiamos aukštesnių palūkanų normų įtakos ekonomikos augimui. Tačiau šiemet ir kitais metais ekonomikos augimą slopins ne tik didesnė pinigų kaina – vis didesnė euro zonos bankų dalis įspėja apie griežtėjančias kreditavimo sąlygas, o paskolų portfelis jau šiek tiek susitraukė“, − konstatuoja N. Mačiulis.

Lietuvos ekonomika jau recesijoje, bet daugelis to nepajus

Remiantis „Swedbank“ ekonomistų prognozėmis, šiemet Estijos BVP sumažės 0,8 proc., Lietuvos – 0,3 procento, o Latvijos ekonomika šiek tiek augs.

„Pagal techninį recesijos apibrėžimą – du ketvirčius iš eilės mažėjantį BVP – Lietuva, panašu, jau atsidūrė recesijoje. Lietuvos ekonomika traukėsi ir praėjusių metų pabaigoje, o pirmaisiais šių metų mėnesiais dar nematome labai džiuginančių tendencijų. Apdirbamosios gamybos apimtys yra dešimtadaliu mažesnės nei buvo prieš metus, šiek tiek sumažėjo mažmeninė prekyba, traukėsi gyventojų investicijos į nekilnojamąjį turtą“, − teigia N. Mačiulis.

Tačiau „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas pažymi, kad Lietuva neišsiskiria iš daugelio kitų Vakarų valstybių – panašios pramonės šlubavimo ir vangaus vartojimo tendencijos stebimos daugelyje ES šalių.

„Estijos ekonomika jau pernai susitraukė 1,3 procento, ir šiemet nuosmukis tęsis. Estijoje, priešingai nei Lietuvoje matomos platesnio masto problemos – pramonės apimtys mažėja nuo praėjusio pavasario, jau pusmetį traukiasi mažmeninė prekyba, mažėja būsto kainos ir statybų apimtys. Latvijoje šiemet labiau tikėtina stagnacija nei nuosmukis, tačiau Latvijos ekonomika labiau susitraukė ir lėčiau atsigavinėjo pandemijos metais, jos BVP išlieka žemiau ilgalaikės augimo tendencijos”, − kitų Baltijos šalių perspektyvas komentuoja N. Mačiulis.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad kol kas Lietuvos pramonės problemos nėra labai gilios – vis dar sparčiai auga kompiuterinės technikos, elektronikos, transporto priemonių sektoriai, tuo tarpu labai sumažėjo chemijos, naftos produktų, kai kurių metalų dirbinių bei baldų gamyba.

„Kitaip sakant, tik maža dalis Lietuvos gyventojų galėtų manyti, kad šiuo metu šalies ekonomika yra recesijoje. Atlyginimai vis dar sparčiai auga, o infliacija mažėja, todėl gyventojų lūkesčiai gerėja kelis mėnesius iš eilės ir šiuo metu viršija ilgalaikį vidurkį. Mažmeninė prekyba pirmaisiais šių metų mėnesiais susitraukė tik 0,5 procento, ir tuo pat metu daugelis paslaugų įmonių fiksuoja rekordines pajamas, reali apyvarta restoranuose ir baruose išaugo daugiau nei dešimtadaliu“, − sako N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šių metų pabaigoje infliacija Lietuvoje sumažės iki 3 procentų, o kitų metų vidutinė metinė infliacija sieks tik 1,8 procento, tačiau sparčiai kylantys atlyginimai greičiausiai ir toliau kaitins paslaugų kainų augimą.

Darbo rinkoje vis dar darbuotojų aukso amžius

Kaip pastebi N. Mačiulis, praėjusiais metais rekordiniais tempais Lietuvoje augęs užimtumas padidėjo net 3,8 procento, nedarbo lygis nukrito iki 5,9 procento, o vidutinis darbo užmokestis išaugo 13,3 procento. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad spartus atlyginimų augimas tęsis toliau, tačiau įžvelgia ir keletą rizikų.

„Swedbank“ klientų duomenys rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis buvo net 14,8 proc. didesnis nei prieš metus, prie to nemažai prisidėjo ir 15 proc. padidintas minimalus atlyginimas. Šiek tiek prastėjančios perspektyvos matomos užimtumo fronte. Prieš metus kas trečia pramonės įmonė teigė, kad jų plėtrą slopina darbuotojų trūkumas. Šiandien dvi iš trijų įmonių jau įvardina visai kitą problemą – nepakankamą paklausą. Tuo tarpu laisvų darbo vietų skaičius nukrito į žemiausią lygį, nematytą nuo praėjusio dešimtmečio vidurio“, − komentuoja N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje šiemet padidės 10,9 procento ir šių metų gale pasieks 2052 eurus prieš mokesčių atskaitymą. Kitais metais prognozuojamas atlyginimų augimo sulėtėjimas iki 7,2 procentų. Nedarbo lygis šiemet padidės iki 7,3 procento, prognozuojama, labiausiai dėl mažesnio užimtumo pramonėje.

„Spartus atlyginimų augimas ir prisidėjo prie gerėjančių gyventojų lūkesčių, ir padėjo išvengti spartaus vartojimo kritimo. Kita vertus, jau penkerius metus stebime nuo produktyvumo augimo atitrūkusias atlyginimų augimo tendencijas, tad kai kuriuose sektoriuose gali išryškėti nepakankamų investicijų ir sumažėjusio kaštų konkurencingumo pasekmės“, − apibendrina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: