Lietuvos naujienos - Verslas - 2021-08-03

„Swedbank“: lietuviai būstui skolinasi mažesnes sumas nei latviai ir estai, įsigyja daugiau namų

Pirmasis šių metų pusmetis išsiskyrė dideliu nekilnojamo turto rinkos aktyvumu visose Baltijos šalyse ir išryškino kelis skirtumus tarp gyventojų būsto pasirinkimo. „Swedbank“ duomenimis, lietuviai dažniausiai iš Baltijos šalių gyventojų yra linkę įsigyti arba statyti individualius namus – jie sudaro trečdalį visų banko finansuojamų būsto sandorių. Be to, mūsų šalies gyventojai dažniau renkasi naujesnės statybos būstą, kuriam skolinasi vidutiniškai mažiau nei šalių kaimynių gyventojai, rodo banko atlikta analizė.

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, sparčiausias augimas, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, užfiksuotas Estijos rinkoje – čia suteikta 46 proc. daugiau būsto paskolų. Pagal būsto finansavimo aktyvumą, nuo Estijos nedaug atsiliko Latvija, kurioje palyginamuoju laikotarpiu sudaryta 44 proc. daugiau būsto finansavimo sutarčių. Lietuvoje sudarytų būsto finansavimo sandorių skaičius išaugo 21 proc.

„Didelį aktyvumą būsto rinkoje šiuo metu stebime visose Baltijos šalyse, o kaimyninėse valstybėse sandorių šuolis pirmoje metų pusėje buvo pastebimai didesnis nei Lietuvoje. Pandemija erdvesnį būstą rinktis paskatino estus – šioje šalyje individualių namų dalis padidėjo nuo 27 iki 30 proc. visų sandorių. Latvijos gyventojai dažniau ėmė pirkti butus, kurių dalis tarp visų sandorių išaugo iki 76 proc.“ – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.

Pasak jo, Lietuvoje proporcija tarp butų ir individualių namų per pastaruosius metus nesikeitė bei šiuo metu sudaro, atitinkamai, 67 ir 33 proc.

Kas skolinasi didžiausias sumas

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, didžiausias sumas būsto įsigijimui Baltijos šalyse skolinasi Estijos gyventojai. Vidutinė paskola butui įsigyti šioje šalyje siekia apie 91 tūkst. eurų, namui – daugiau kaip 132 tūkst. eurų. Estijoje per pastaruosius metus užfiksuotas ir didžiausias vidutinės paskolos pokytis – ji padidėjo daugiau kaip 10 proc.

Latvijos gyventojai butui įsigyti skolinasi vidutiniškai apie 62 tūkst. eurų, namui – apie 114 tūkst. eurų. Vidutinė paskola Latvijoje palyginamuoju laikotarpiu išaugo apie 6 proc.

Lietuva iš kaimyninių Baltijos šalių išsiskiria tuo, kad vidutinė paskolos suma butui ir namui įsigyti yra gana panaši ir siekia, atitinkamai, 78 ir 83 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Paskolos suma mūsų šalyje per metus padidėjo vidutiniškai 5 proc., 

„Palyginti ryškius skirtumus tarp paskolų dydžio lemia nekilnojamojo turto kainų skirtumai ir paskolų suteikimo geografija. Pavyzdžiui, Estijoje ir Latvijoje didžioji dalis paskolų išduodama būstui šių šalių sostinėse įsigyti. Lietuvoje sostinės veiksnys nėra toks reikšmingas, nes beveik du trečdaliai būsto finansavimo sandorių sudaroma kituose šalies miestuose ir regionuose, ir tai kiek sumažina vidutinę paskolos sumą šalyje“, – pastebi P. Ladziato.  

Lietuviai renkasi naujesnės statybos būstą

Pasak P. Ladziato, palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, lietuviai dažniau renkasi įsigyti ir naujos statybos butus, ir namus.

„Swedbank“ suteiktos paskolos 2019-2021 m. statybos butams įsigyti Lietuvoje sudaro 32 proc. visų butams įsigyti skirtų paskolų, o net kas antra (51 proc.) namo paskola yra skirta naujos statybos namui įsigyti arba statyti.

Estijoje paskolos naujiems butams įsigyti sudaro 31 proc., naujiems namams – 40 proc. visų atitinkamo tipo paskolų. Latvijoje, atitinkamai, 18 proc. ir 44 proc. visų atitinkamo tipo paskolų.

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, pagal būsto plotą, visų Baltijos šalių gyventojų įsigyjami butai yra panašūs – jų plotas vidutiniškai sudaro apie 63 kv. m.

Lyginant individualius namus, lietuviai ir estai renkasi įsigyti arba statyti panašaus ploto namus, kurių dydis vidutiniškai siekia apie 149 kv. m. Tuo metu latviai prioritetą teikia didesnio ploto individualiems namams – jų vidutinis plotas sudaro apie 187 kv. m.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: