Pixabay nuotr.

„Swedbank“: namui įsigyti lietuviai skolinasi mažiausias sumas Baltijos šalyse, butui − latviai

Lietuvos gyventojai butui įsigyti skolinasi vidutiniškai 92 tūkst. eurų, o individualaus namo įsigijimui ar statyboms prireikia apie 100 tūkst. eurų siekiančios paskolos, rodo „Swedbank“ duomenys. Naudojantis banko finansavimu, dažniausiai įsigyjami 35-55 kv. m ploto butai ir 100-150 kv. m dydžio namai.

Pasak „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovo Pavel Ladziato, lyginant Lietuvą su kitomis Baltijos šalimis, mūsų šalyje įsigyjama didžiausia dalis naujos statybos ir aukštos energinio naudingumo klasės būstų. Be to, lietuviai dėl finansavimo į banką dažniau kreipiasi su bendraskoliu.

„Individualių namų pirkėjai Lietuvoje už panašią finansuojamą sumą įsigyja 2-3 kartus didesnio ploto būstą nei kaimynai latviai ar estai, o finansuojamos sumos skirtumas tarp buto ir namo yra mažiausias Baltijos šalyse. Tai viena iš priežasčių, kodėl individualių namų populiarumas Lietuvoje didėja. Finansuotų namų įsigijimo ar jų statybų dalis nuosekliai didėja nuo 2020 m., ir šiuo metu ji sudaro apie 35 proc. nuo visų būsto finansavimo sandorių“, – sako P. Ladziato.

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, Lietuvoje namams įsigyti ar statytis skolinamasi santykinai mažiausia suma tarp Baltijos šalių. Pavyzdžiui, Estijoje vidutinė paskola namui siekia daugiau kaip 142 tūkst. eurų, Latvijoje ji sudaro apie 121 tūkst. eurų.

Kaip pastebi P. Ladziato, estai taip pat skolinasi vidutiniškai didesnę sumą ir butui įsigyti, kuri sudaro apie 101 tūkst. eurų, tuo metu Latvijoje vidutinė paskola buto įsigijimui siekia apie 67 tūkst. eurų.

Estai, kaip ir lietuviai, dažniausiai finansuoja 100-150 kv. m dydžio namų įsigijimą. Latvijoje pirmenybė teikiama kiek didesnio ploto namams – čia su paskola dažniausiai įsigyjami 150-200 kv. m dydžio namai. Namų įsigijimas Estijoje sudaro 30 proc., o Latvijoje – 24 proc. visų būsto finansavimo sandorių, rodo „Swedbank“ duomenys.

Dominuoja naujesnės statybos būstas

„Swedbank“ atstovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje reikšminga dalis gyventojų įsigyjamų būstų yra pastatyti 2021-2022 m. – banko duomenimis, kad tokie būstai sudaro 42 proc. visų finansavimo sandorių. Tai reiškia, kad daugelis šių būstų turi aukštą energinio naudingumo klasę A, A+ ar A++.

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, apie 17 proc. finansavimo Lietuvoje suteikiama 2000-2020 m. statybos būstams, o 32 proc. finansavimo sandorių sudaromi dėl ankstesnės statybos būstų,

„Remiantis mūsų banko atlikta gyventojų apklausa, ieškant kito būsto svarbiausi kriterijai žmonėms yra daugiau ploto, naujesnė statyba ir mažesnės išlaikymo sąnaudos. Naujesnio ir energiškai efektyvesnio būsto įsigijimas taip pat padidina ilgalaikį būsto likvidumą, mažina su būsto eksploatacija susijusias emisijas ir įgalina tvaresnį gyvenimo būdą“, – pastebi P. Ladziato.

Estijoje ir Latvijoje „Swedbank“ finansuojamuose būsto sandoriuose dominuoja senesnės statybos būstas – čia, atitinkamai, 56 proc. ir 60 proc. sudaromų sandorių tenka senesnės nei 2000 m. statybos būstams.

Naujos 2021-2022 m. statybos būstų finansavimo dalis Estijoje sudaro 25 proc., Latvijoje – 22 proc., o 2000-2020 m. statybos būstams minėtose šalyse tenka po 19 proc. būsto finansavimo.

Dažniau skolinamasi poroje

Lietuvoje, skirtingai nei kitose Baltijos šalyse, didžioji dalis (61 proc.) paskolų sutarčių dėl būsto įsigijimo sudaroma kartu su bendraskoliu.

Estijoje ir Latvijoje būstui dažniau skolinasi vienas žmogus, o sutarčių dalis su bendraskoliu šiose šalyse sudaro, atitinkamai, 41 proc. ir 35 proc.

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, kreipiantis dėl būsto paskolos su bendraskoliu dažniausiai užsitikrinamas didesnis finansavimas. Didžiausias skirtumas šiuo atžvilgiu pastebimas Estijoje, kur paskola su bendraskoliu vidutiniškai sudaro 144 tūkst. eurų ir yra apie 1,5 karto didesnė nei tuo atveju, kai skolinasi vienas žmogus.

Lietuvoje būsto paskola su bendraskoliu vidutiniškai sudaro apie 105 tūkst. eurų ir yra apie 1,3 karto didesnė nei skolinantis vienam, o Latvijoje analogiška paskola sudaro apie 99 tūkst. eurų, ji yra apie 1,4 karto didesnė.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: