Pixabay nuotr.

„Swedbank“: verslas ieško būdų užfiksuoti elektros kainą − investuoja į saulės elektrines

Smarkiai išaugus energetinių išteklių kainoms pasaulyje, vis daugiau įmonių ieško būdų, kaip sumažinti sąskaitas už energiją. „Swedbank“ ekspertai skaičiuoja, kad investicijos į nuosavą saulės elektrinę Lietuvos įmonėms gali atsipirkti greičiau nei per 4 metus.

„Per pastarąjį pusmetį smarkiai pakilusios elektros kainos paskatino susidomėjimą saulės elektrinėmis ir tarp šalies gyventojų, ir tarp verslo įmonių. Remiantis mūsų skaičiavimais, įsirengus saulės elektrinę savo verslo reikmėms, jos atsipirkimo laikotarpis siekia nuo 4 iki 8 metų. Visgi pagrindinis saulės elektrinės privalumas šiuo metu − tai galimybė užfiksuoti elektros kainą ir artimiausius du dešimtmečius turėti stabilias su tuo susijusias veiklos sąnaudas“, – sako Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė, „Swedbank“ smulkių verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovė.

Pasak jos, Lietuvoje sudarytos palankios sąlygos plėtoti nuosavus elektros gamybos pajėgumus. Todėl įmonės, atitinkamai nukreipusios savo investicijas, gauna veiksmingą būdą valdyti elektros kainų augimo riziką.

Investicija pralenkė lūkesčius

Kretingos rajone įsikūrusi mažoji bendrija „Ugintė“, užsiimanti kosmetikos ir maisto papildų gamyba, 15 kW galios saulės elektrinę įsirengė dar praėjusių metų viduryje, panaudojusi iš „Swedbank“ gautą beveik 11 tūkst. eurų paskolą. Pasak mažosios bendrijos direktoriaus Virginijaus Uginto, jau tuomet buvo aišku, kad tai yra pakankamai patraukli investicija, kuri gali atsipirkti per protingą laiką.

„Savo ūkyje turime tris pastatus, jiems apšildyti naudojame elektrą, jos taip pat reikia įvairiems gamybos procesams. Nuosavą saulės elektrinę nusprendėme įsirengti dar praėjusių metų pradžioje. Leidimų gavimas ir elektrinės statybos truko apie pusmetį, o nuosavą elektrą pradėjome gamintis praėjusių metų vasarą“, – pasakoja V. Ugintas.

Saulės elektrinė buvo įrengta šalia pastatų esančiame sklype ir, nors, kaip pastebi V. Ugintas, gamtovaizdžio ji itin nepapuošė, tai suteikė galimybes saulės modulius išdėstyti optimalia kryptimi ir pasvirimo kampu. Tai leido pasiekti, kad elektra bus paverčiamas maksimalus saulės spindulių kiekis.

Pasako jo, sprendimas investuoti į nuosavą saulės elektrinę viršijo pirminius lūkesčius. Pirmiausia, saulės elektrinė leido sušvelninti smarkiai pakilusios elektros kainos įtaką, o antra – dėl šį pavasarį vyravusių saulėtų orų ji pagamino kur kas daugiau elektros, nei buvo planuota. Šie veiksniai galiausiai prisidėjo prie geresnio pačios investicijos atsiperkamumo.

Įmonėms galimi įvairūs sprendimai

Šiuo metu įmonės Lietuvoje turi itin plačias galimybes pradėti naudoti saulės generuojamą energiją. Paprasčiausias būdas − įsirengti saulės elektrinę ant įmonei priklausančio pastato stogo arba šalia esančiame sklype. Jei tokių galimybių nėra, tada galima svarstyti įsigyti dalį elektrinės nuotoliniame saulės elektrinių parke.

Kaip pastebi R. Verkauskaitė-Kazanskienė, saulės elektrinės atsiperkamumo laikotarpis bene labiausiai priklauso nuo pasirinkto saulės elektrinės įsirengimo būdo ir elektros suvartojimo specifikos.

„Skaičiuojame, kad per trumpiausią laiką saulės elektrinė gali atsipirkti ją įsirengus ant pastato stogo arba sklype ir visą elektros energiją suvartojant vietoje. Šiuo atveju jos atsipirkimas siekia 5 metus, o gavus Aplinkos projektų valdymo agentūros paramą – vos 3 metus. Investuotų lėšų grąža sudaro atitinkamai 7,7 ir 9,7 proc.“, – skaičiuoja „Swedbank“ atstovė.

Kai įmonei įsirengus nuosavą saulės elektrinę, savo reikmėms suvartojama ne visa elektros energija ir dalis jos atiduodama pasaugoti į tinklą, jos atsipirkimo laikas siekia apie 6 metus arba 4 metus su parama, o investicijos grąža sudaro, atitinkamai, 6,8 ir 8,7 proc. Šiuo atveju atsipirkimo laiką pailgina taikomi elektros pasaugojimo mokesčiai.

Tuo metu investicija į elektrinės dalį nuotoliniame parke turėtų atsipirkti per 8 metus arba 6 metus su parama, o investicijų grąža sudaro, atitinkamai, 5,4 ir 6,8 proc. Šiuo atveju elektrinės atsiperkamumą prailgina taikomi priežiūros ir elektros perdavimo mokesčiai.

Pasak „Swedbank“ atstovės, jei įmonė saulės elektrinei nusprendžia skolintis, ji gali pasinaudoti specialiomis finansavimo sąlygomis, o investicijos atsipirkimas tokiu atveju pailgėja tik maždaug vieneriais metais.

Norėtų plėsti turimą elektrinę

„Ugintės“ savininkai galvoja apie papildomos saulės elektrinės įsigijimą, nes dabartinė patenkina ne visus jų verslo poreikius. „Pagrindinis apribojimas įsirengiant saulės elektrinę buvo elektros įvado galia, kuri tuo metu neleido pasistatyti didesnės galios elektrinės. Dabar ieškome sprendimų, kurie leistų išplėsti elektrinę, nes jau įsitikinome jos nauda“, – sako V. Ugintas.

Nors pagrindinis motyvas investuoti į saulės elektrinę buvo paremtas jos atsiperkamumu ir galimybe ilgainiui sutaupyti, V. Ugintas mini ir tvarumo aspektą, kuris suteikia papildomos vertės „Ugintės“ gaminamai produkcijai.

„Gaminame natūralią kosmetiką ir detoksikuojančius maisto papildus, planuojame pradėti gaminti vaistažolių arbatas, savo veikloje akcentuojame natūralumą. Džiaugiamės galėdami sakyti, kad ir šių dalykų gamybai reikalinga elektros energija gaunama aplinkai draugišku būdu“, – teigia V. Ugintas.

Remiantis LR Energetikos ministerijos informacija, šiuo metu saulės elektrines Lietuvoje yra įsirengusios apie 1,1 tūkst. įmonių. Kaip rodo „Ugintės“ patirtis, tai yra vertę kuriantis sprendimas ir smulkiam verslui, ypač jei įmonės veikloje yra sunaudojamas didesnis elektros energijos kiekis.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: