Komentarai - 2021-11-19

T. Gudaitis. Žmonės yra žmonės: pinigų leidimo galimybei neatsispyrė ir estai

Pripažinkime: mums patinka leisti pinigus. Leisti, o ne save riboti ir juos taupyti gal niekada ir neateisiantiems blogiems laikams. Teorinius svarstymus, kas būtų jeigu būtų, atidėkim į šalį. Ne vienerius metus mums pavyzdžiu savo racionalumu ir finansiniu išprusimu buvusi Estija šiuo metu įgyvendina realų eksperimentą realiame gyvenime, kuris atvėrė galimybę išsiimti metų metais kauptas santaupas iš II pakopos pensijų fondų ir jas panaudoti savo nuožiūra. Išleisti, investuoti ar taupyti, kiekvienas ateities Estijos pensininkas sprendžia pats.

II pakopos fondų atvėrimo procesas Estijoje jau įsibėgėjęs tiek, kad įmanoma pamatyti ne tik tai, kiek šių fondų dalyvių pasirenka išeiti ir kiek santaupų išsigrynina, bet ir tai, kas vėliau įvyksta su pinigais. Paaiškėjo, kad racionalieji estai irgi yra žmonės, nes apie pensijų santaupų galimai įsukamą vartojimą jau atsargiai perspėja ir Estijos centrinis bankas.

Įvairių šalių bandymai skatinti žmones patiems taupyti ganėtinai ilgam gyvenimui pensijoje kaip taisyklė sulaukia iniciatyvų kažkuriuo momentu pastumti finansinę discipliną į šalį ir leisti žmonėms disponuoti jų pačių (dėl to neverta net ginčytis) pinigais. Dalis turi dar neišmokėtų paskolų, dalis sveikatos iššūkių, dalis neteko darbo ar tiesiog nori pagyventi laisviau. Lietuvoje tokiems siūlymams stipresnės emocijos suteikia konkretūs pensijos amžių pasiekusių gyventojų iššūkiai, dėl kurių, žinoma, irgi siūloma sudaryti sąlygas atsiimti santaupas vienu ypu.

Apžvelkime teigiamus ir neigiamus II pakopos pensijų fondų atvėrimo Estijoje aspektus ir ko galėtume pasimokyti iš kaimynų patirties.

Prieš pradedant reformą buvo prognozuojama, kad Estijoje iš antros pakopos pensijų fondų gali pasitraukti apie 30 proc. dalyvių. Faktas, kad nutekėjimas vyksta, tačiau jo apimtys yra mažesnės nei laukta. Iki šiol iš Estijos pensijų kaupimo nutarė pasitraukti apie 20 proc. klientų ir tai, be abejonės, bent kažkiek džiugina.

Dar vienas teigiamas dalykas yra tas, kad ne vienerius metus taupytas lėšas Estijos gyventojai naudoja biudžeto disbalansui panaikinti. Estijos centrinio banko duomenimis, iš II pakopos rugsėjį išimtais pinigais šalyje veikiančiuose bankuose buvo padengta apie 100 mln. eurų vertės paskolų, iš kurių apie 80 proc. sudarė įsipareigojimai kredito kortelėmis ir vartojimo paskolos. Tuo tarpu likusi dalis teko automobilių lizingui bei būsto paskoloms apmokėti. Labai tikėtina, kad pensijų santaupomis estai dengė ir nebūtinai bankuose turimus skolinius įsipareigojimus, tačiau to oficialioje statistikoje nepasimatė.

Ir visgi – pažvelkime, kokie pasirinkimai vyrauja išlaidų vakarėlio dalyje gyventojų sąskaitose staiga atsiradus 1.3 mlrd. eurų?

Pirmiausia dairomasi naujų pirkinių ir naujų paskolų. Estijos centrinio banko teigimu, rugsėjo mėnesį smarkiai išaugo automobilių lizingo paklausa bei susidomėjimas būsto paskolomis. Rugsėjį Estijoje sudaryta 37 mln. eurų vertės lizingo sutarčių, arba 25 proc. daugiau nei trijų ankstesnių mėnesių vidurkis. 169 mln. eurų vertės naujai sudarytų būsto paskolų sutarčių apimtis nebuvo rekordinė, tačiau ji vis tiek 10-15 proc. didesnė negu įprastai. Beveik neabejojama, kad suskubus grąžinti senas būsto paskolas, naujų paklausą artimiausiais mėnesiais skatins iš II pakopos išsiimtos lėšos.

Antra, tikėję, jog estai puls savarankiškai investuoti iš pensijų fondų gautas lėšas,  gaila, bet turėtų būti likę nusivylę. Estiškosios pensijų investicinės sąskaitos startas nuviliantis. Rugsėjo pradžioje jos galimybėmis pasinaudojo gyventojai, savarankiškoms investicijoms skyrė kiek daugiau nei 30 mln. eurų iš atsiimtų 1,3 mlrd. eurų. Ir čia kyla daug klausimų matant, kaip Talino biržoje toliau pūtėsi dėl spekuliacijų jau pabrangusių akcijų kainos. Tačiau palaukime ir pažiūrėkime, kaip pensijų investicinei sąskaitai seksis toliau.

Trečia, baisiausia, jog juoduoju arkliuku ir nerimą keliančiu ženklu lieka rugsėjį net 792 mln. eurų išaugę privatūs indėliai, kurių apimtis Estijoje jau pasiekė 11 mlrd. eurų. Panašiai kaip ir Lietuvoje, gyventojų indėliai per pandemiją ėmė augti sumažėjus galimybių gyventi ankstesniu ritmu bei vartoti, tačiau Estijoje apie 750 mln. eurų naujų indėlių dalis priskiriama iš II pensijų pakopos atsiimtoms lėšoms. Ką tai reiškia praktiškai – pinigai išimti iš investicijų (pensijų sąskaitų) ir padėti į indėlį, leidžiant juos tiesiog suvalgyti įsibėgėjančiai infliacijai.

Na ir pabaigai, mėgstantiems desertą bei egzotiką – kelis milijonus iš savo pensijų sąskaitos išimtų lėšų racionalieji mūsų kaimynai išleido lošimo salonuose, grožio procedūroms, prabangos prekėms. Liūdniausia, kad dalį pinigų išviliojo ir suaktyvėję internetiniai sukčiai.

Stebėdamas besiklostančią situaciją Estijos centrinis bankas išreiškė viltį, kad finansinę situaciją pensijų santaupomis pasigerinę žmonės vėl neprisiimtų įsipareigojimų ne pagal savo galimybes. Ar racionalaus elgesio iš racionalių estų ir sulauksime – parodys laikas. Kol kas aišku tiek, kad ir jiems pinigus leisti yra maloniau negu taupyti.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: