Viena pagrindinių Panevėžio miesto gatvių pasakoja ilgą istoriją. Cariniais laikais ji vadinta Aptiekos gatve. 1871 m. miesto plane liko senų gatvių pavadinimų ‒ Kepyklos, Dvaro, Aptiekos ir kt. Pirmojo pasaulinio karo metais ji pervadinta Luizos
Skaityti daugiau
Birutės gatvė cariniais laikais vadinta Boguševskio skersgatviu arba Boguševskio gatve. Čia prabėgo žinomo žydų kilmės artisto Benjamino Zuskino vaikystė. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai ją pavadino Gertrūdos gatve. Gatvėje augo daug medžių. Nuo 1910 m.
Skaityti daugiau
Povilas Puzinas buvo bajorų veikėjas ir mecenatas. Jo vardu pavadintoje gatvėje gyveno daug garsių gydytojų, kitų žinomų žmonių. Cariniais laikais ši gatvė vadinta Žaliąja. Ji pirmąkart paminėta 1871 m. miesto plane. P. Puzino gatve pervadinta
Skaityti daugiau
Kranto gatvė ‒ viena seniausių Panevėžyje. Cariniais laikais ji vadinta Monopolio ar Krantinės gatve. Pirmojo pasaulinio karo metais kaizerinė vokiečių valdžia ją pervadino Kaizerio Vilhelmo gatve. Senasis Kranto pavadinimas grąžintas 1919 m. Kranto gatvėje išliko
Skaityti daugiau
Ukmergės gatvė yra viena seniausių Panevėžio magistralinė gatvė. Tarpukario metais ji buvo tiesi tik iki muilo fabriko. Pirmiausia tai buvo Dvaro gatvė, minima jau 1788 m. Nuo 1872 m. ji vadinta Vilkmergės gatve. 1915‒1918 m.
Skaityti daugiau
Būsimoji Mero gatvė buvo gana plati, tik gyventojų šioje Panevėžio miesto centrinėje gatvėje nebuvo daug. 1919 m. tai buvo Perkūno gatvė. 1933 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Perkūno gatvė pavadinta Mero vardu. Siauroji gatvė
Skaityti daugiau
Dabar A. Smetonos vardu vadinama gatvė yra pažymėta jau pirmajame 1872 m. miesto plane kaip Marijinė gatvė. Ketvirtajame šios gatvės name XX a. pradžioje veikė mergaičių mokykla. 1904 m. gatvė buvo Soboro, 1915–1918 m. –
Skaityti daugiau
Tai viena trumpiausių ir seniausių gatvių Panevėžyje. Jos ilgis tik 75 metrai, 62 centimetrai. Caro laikais ji vadinta Maskvos gatve. Tokia gatvė pirmąkart miesto plane paminėta 1871 metais. 1919 m. lapkričio 29 d. Maskvos gatvė
Skaityti daugiau
Ilga Respublikos gatvės Panevėžyje istorija. Ji dar vadinta Kepėjų gatve. 1871 m. miesto plane Kepėjų gatvės vietoje pažymėta Bajorų gatvė. Respublikos gatvė atsirado be plano, iš pradžių ji buvo kreiva, vieni namai stovėjo arčiau gatvės,
Skaityti daugiau
J.Basanavičiaus gatvės istorija nelabai ilga. Ji Panevėžyje atsirado tarpukariu. 1933 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto savivaldybės sprendimu naujai nutiesta gatvė nuo Fromo Gužučio gatvės į pietus pavadinta J.Basanavičiaus vardu. Šios Lietuvos istorijai svarbios asmenybės
Skaityti daugiau
Gedimino aikštė Panevėžyje atsirado gana vėlai. Ji priklauso prie jauniausių Panevėžio aikščių. Seniau tas rajonas, kuriame atsirado ši aikštė Panevėžyje, buvo vadinamas „Slobodkos“ rajonu - buvo neturtingų žydų gyvenamas rajonas. „Slobodkė“- tai miesto dalis tarp
Skaityti daugiau
A.Jakšto prospektas kelis kartus keitė pavadinimą. Šis prospektas vėliau vadintas ir gatve, ir alėja. Tai buvo viena iš naujesnių Panevėžio miesto gatvių. Dar 1933 birželio 14 dieną gautas leidimas žinomo panevėžiečio Petro Butėno namo statybai.
Skaityti daugiau
Viena iš senesnių Panevėžio aikščių – būsimoji Vytauto, vėliau Nepriklausomybės aikštė, minima jau 18 amžiuje. Jos istorija susijusi su vienuolių pijorų atvykimu 1727 metais. Tai buvo viena iš dviejų Panevėžio aikščių. Tuo metu ji buvo
Skaityti daugiau
Po pirmojo pasaulinio karo Panevėžyje ypač buvo aktualus gyvenamo būsto klausimas. Ypač sudėtingomis sąlygomis gyveno neturtingi miesto gyventojai. Buvo bandoma apgyvendinti naujas gatves. Viena iš tokių naujai atsiradusių gatvių buvo būsimoji Juozo Zikaro gatvė. Tik
Skaityti daugiau
Prieš kelis šimtus metų pasaulyje cukrų pakeisdavo medus. Kertant miškus bičių sunešamo medaus ėmė mažėti. Ieškota galimybių sukurti produktą, kuris galėtų pakeisti medų. Cukraus atradėju laikomas vokiečių chemikas Margrafas. Cukrus Europoje pradėtas gaminti 1796 metais.
Skaityti daugiau
Lietuvoje tarpukario metais buvo auginama daug linų. Panevėžio krašte irgi buvo nemažai ūkininkų auginančių linus. Ši kultūra gana gerai tiko Lietuvos klimatui. Darbas auginant linus buvo nelengvas. Lietuvoje daug prekių buvo sukuriama naudojant linus. Vienu
Skaityti daugiau
Akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas iš pradžių skirtas tik bekonų supirkimui ir produkcijos gamybai iš jų. Anglijoje buvo didelis tos produkcijos pareikalavimas. Per dieną planuota paskerst 350 bekonų. Ūkininkai daug daugiau užaugindavo. Greitai imta supirkti
Skaityti daugiau
Panevėžys buvo ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas. Panevėžio pramonė prasidėjo nuo spirito varyklų panašiai kaip ir kitose Lietuvos vietose. 1891 metais įkurtas Stasio Montvilo spirito fabrikas. Vėliau Panevėžys tapo malūnų miestu. Panevėžio malūnai buvo garsiausi
Skaityti daugiau
1922 metais kovo 7 dieną Pajuosčio dvaras perduotas žemės ūkio ir valstybės turto ministerijos žinion su kilnojamu ir nekilnojamu turtu. Bendras žemės plotas sudarė 269 dešimtines : ariamos 151, pievų113 ir 5 dešimtinės raistų. Buvęs
Skaityti daugiau
Panevėžio mieste 1923 metų surašymo duomenimis gyveno virš 19 tūkstančių gyventojų. Miestas turėjo 2.414 hektarų ploto. Jame buvo 124 gatvės. Jų bendras ilgis siekė 58 kilometrus. Miestas paveldėjo gana prastą carinių laikų palikimą. Buvo išgrįsta
Skaityti daugiau
1941 –1944 nacių okupacijos metais Panevėžio pramonė vystėsi gana lėtai. Stambiausia įmonė buvo akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas. 1941 metais spalio 18 dieną Reicho komisaras Rytų kraštui Adrianas Teodoras von Rentelnas pasirašė įsakymą ūkininkams parduoti
Skaityti daugiau
Respublikos laikais Panevėžyje vyraujantį vaidmenį vaidino žydų tautybės prekybininkai. 4 dešimtmetyje jau atsirasdavo vis daugiau ir lietuvių valdomų įmonių. Vienas seniausių knygynų Lietuvoje buvo J. Masiulio vadovaujamas knygynas. Jis veikė nuo 1905 metų. Žymiausias lietuvių
Skaityti daugiau
1853 metais Kaune Vislicio įsteigtas pirmas muilo fabrikas Lietuvoje. Vėliau atsirado daugiau muilo dirbtuvių ir fabrikų. Įsisteigus muilo sindikatui labai pakilo muilo kainos. Kokybė pablogėjo, o muilo gabaliuko kiekis sumažėjo. Tada Pienocentro, Lietūkio ir Panevėžio
Skaityti daugiau
Respublikos laikais buvo populiarus posakis, kas ugnyje nesudega. Tame posakyje mintyse buvo turimi restoranai. 1925 metais miesto taryba svarstė klausimą dėl blaivybės mieste. Nuspręsta iš 20 aludžių palikti 15. 1926 metais net siūlyta pravesti visuotinį
Skaityti daugiau
Panevėžio kraštas buvo garsus visoje Lietuvoje savo žemės ūkiu. Viščiukų perykla buvo įsteigta smulkiųjų gyvulių augintojų draugijos. Faktiškai tai buvo paukštininkų draugija. Parėmė tą veiklą ir Žemės ūkio Rūmai. Panevėžio apskrityje buvo daugiausiai paukštynų Lietuvoje.
Skaityti daugiau
Žemės ūkio parodos buvo populiarios mieste dar nuo carinių laikų. Jos ypač išpopuliarėjo jau nepriklausomos Lietuvos valstybės metais. Dalis Panevėžio miesto gyventojų laikė savo naminius gyvulius. Jų negalima buvo laikyti centrinėje miesto dalyje. Tie draudimai
Skaityti daugiau
Panevėžio verslininkų organizatoriai buvo pirkliai. 1922 metais įsteigta Prano Vanago ir kunigo Jono Karbausko verslininkų sąjunga ,,Birža“. Iš pradžių jai priklausė 25 asmenys. Jų skaičius vėliau išaugo iki 70. Jie Panevėžyje turėjo urmo sandėlį. 1931
Skaityti daugiau
Akcinės bendrovės „Maistas“ steigimo data laikoma 1923 metų balandžio 18. Steigėjai broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai. Panevėžyje fabriko statyba pradėta 1930 metų liepos mėnesį. Fabrikas dažnai buvo vadinamas Panevėžio skerdykla. Jį statė brolių Ilgovskių firma
Skaityti daugiau
Panevėžio mieste Kranto gatvėje stovi dar cariniais laikais statyti pastatai. O šie pastatai mena seną istoriją. Vyresnio amžiaus panevėžiečių akyse tas pastatas asocijuojasi su Konservų fabriku. Cariniais laikais tai nebuvo konservų fabriko pastatai. Tai buvo
Skaityti daugiau
Vaclovas Rauba savo veiklą pradėjo dar tik atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę. Kaune buvo įkurta skambiu pavadinimu rūbų siuvimo ir kirpimo akademija. Pats Vaclovas Rauba gimęs 1878 metais balandžio 29 dieną. 1921 metais įsteigtas tos akademijos
Skaityti daugiau
