Lietuvoje ilgai nebuvo metalo liejimo specialistų. Vystantis pramonei šie meistrai buvo labai reikalingi. Panevėžio mieste irgi atsirado šio amato meistrų. 1885 metais į dabartinės Lietuvos teritorijos Šiaulių miestą grafo Zubovo kvietimu iš Čekijos atvyko Antonas
Skaityti daugiau
Pirmi vežikai, pragyvenantys iš savo amato, Panevėžyje paminėti paminėti tik 1858 metais. Tai buvo vežikai su arkliniu transportu.Tuomet Panevėžio mieste buvo 5 vežikai.1896 metais mieste buvo 6 dviračiai. Prieš pirmąjį pasaulinį karą Panevėžio mieste buvo
Skaityti daugiau
Šimtametę istoriją turi alaus darykla „Kalnapilis”. „Kalnapilis” yra seniausia Panevėžio įmonė. 1900 metais gruodžio 14 dieną Panevėžio miesto dūma leido vokiečių kilmės aludariui Albertui Foigtui įsteigti Bajorų gatvėje alaus daryklą. Žemė buvo supirkta iš vietinių
Skaityti daugiau
Pensijų fondai pradėti kaupti Lietuvoje nuo 1925 metų. Valstybė labiausiai nusipelniusiems žmonėms pensijas buvo paskyrusi ir anksčiau. Daktarui Jonui Basanavičiui dar 1920 metais buvo paskirta 2000 auksinų pensija. Tuo metu Lietuvos piniginiai vienetai buvo auksinai.
Skaityti daugiau
1922 m. Lietuvos šaulių būrių atstovų suvažiavime buvo iškeltas tikslas – kiekvienam šaulių būriui pasistatyti savo namus. Nuosavi namai šauliams buvo ne tik materialinės vertės dalykas, bet ir kultūros židinys. Šaulių sąjunga, kaip nepartinė visuomeninė
Skaityti daugiau
Būsimasis muzikas Feliksas Svirskis gimė 1899 metais lapkričio 20 dieną Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus Vadaktų bažnytkaimyje. Ši vietovė buvo žinoma kaip vieta kur gyveno nemažai lenkų. Ten gyvenę lietuviai irgi neblogai mokėdavo lenkų kalbą. Feliksas
Skaityti daugiau
Partizaninė kova Panevėžio krašte vyko apie 10 metų. Vyko aktyvi ginkluota kova. Taip pat partizanai aktyviai platino savo idėjas ir tikslus. Buvo platinami atsišaukimai nukreipti prieš okupacinę valdžią. Buvo smerkiami sovietinės valdžios organizuojami rinkimai, pasisakoma
Skaityti daugiau
Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms Lietuvos šaulių sąjunga pradėjo aktyviau reikštis kultūrinėje sferoje. Vienas iš įkūrėjų Vladas Putvinskis visuomeninei veiklai skyrė daug dėmesio. Patys šauliai siekė skiepyti visuomenei pilietinį sąmoningumą, tautos vienybės idėją. Šaulių kultūrinė veikla pasireiškė
Skaityti daugiau
Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos. Jos buvo nuomojamose patalpose. 1918 metų sausio 1 dieną atidaryta pirma pradinė mokykla. Nuo 1919 metų ji buvo nuomuojamose patalpose adresu Šeduvos gatvė Nr.26.
Skaityti daugiau
1922 m. kovą pradėtas leisti seniausias periodinis leidinys lietuvių kalba Panevėžyje „Meilės keliais“. Jo redakcija buvo įsikūrusi adresu Donelaičio g. 11. Leidinys buvo prenumeruojamas ir kainavo 48 auksinus metams. JAV nurodoma prenumeratos kaina metams –
Skaityti daugiau
Pagal kai kuriuos duomenis Panevėžyje žydų bendruomenė gyvena nuo 17 amžiaus. Maždaug nuo ta laiko galėjo atsirasti pirmi palaidojimai. Kapinės kūrėsi Sietyno gatvėje. Tiksli jų atsiradimo data nežinoma. Panevėžyje didesnė žydų bendruomenė atsirado tik 18
Skaityti daugiau
Žemės reforma vykdyti pradėta Lietuvoje 20 a. 3 dešimtmetyje. Jos vykdymui ypač buvo reikalingi kvalifikuoti matininkai. Jiems labai reikalingas buvo savas laikraštis ar žurnalas. Dar 1925 metų vasarą buvo planuota pradėti specializuoto laikraščio matininkams leidimą.
Skaityti daugiau
1936 metais Panevėžio miesto vadovai sukūrė miesto penkių metų vystymosi gaires. Pirmoje vietoje iškeltas naujų pradinių mokyklų statybų klausimas. Tik 50% pradinių mokyklų turėjo tinkamas patalpas. Buvo numatyta pastatyti 5 naujas mokyklas. Statybai planuota išleisti
Skaityti daugiau
1921 metais Lietuvoje buvo sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas profesoriaus Tado Ivanausko. 1921 metais balandžio 23 dieną Juozo Tumo–Vaižganto ir Stasio Šilingo iniciatyva buvo įkurta Lietuvai pagražinti draugija. Jos tikslas buvo saugoti ir globoti gamtos,
Skaityti daugiau
1940 metų birželio mėnesį į Lietuvą įžengė raudonoji armija. Jos atskiri daliniai pasirodė ir Panevėžio mieste. Vienas po kito rengiami mitingai Panevėžyje ir jo apylinkėse. Juose visaip buvo įrodinėjami sovietinio gyvenimo būdo pranašumai. Gyventojų sąmonėje
Skaityti daugiau
1918 metais Panevėžio mieste dar šeimininkavo vokiečių valdžios atstovai. Miesto burmistru dirbo vokietis Hesse. 1918 metais lapkričio 27 dieną Ramygalos gatvėje susirinko virš 25 buvusios Panevėžio miesto dūmos narių ir visuomenės veikėjų. Burmistro pareigas patikėta
Skaityti daugiau
Nepriklausomybės kovų metu gimusi Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) kėlė sau uždavinį apjungti visus pasiryžusius ginti Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę. Vieno iš Šaulių sąjungos įkūrėjų Vlado Putvinskio pirmasis priesakas skelbė: „Visur ir visados gink Lietuvos Nepriklausomybę“.
Skaityti daugiau
Vykstant kovoms dėl Lietuvos Nepriklausomybės, 1919 m. gegužės 12 d. karininkas Jurgis Kubilius Ukmergėje pradėjo organizuoti savanorių dalinį, kuris netrukus buvo pavadintas Ukmergės batalionu. Nuo 1919 m. liepos batalionas dalyvavo kovose su raudonąja armija Zarasų
Skaityti daugiau
1926 metų rugsėjo 26 d. Šaulių teatro salėje įvyko pirmasis Panevėžio apskrities Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) suvažiavimas. Jame dalyvavo 458 savanoriai, išrinktas organizacinis komitetas, kurio pirmininku tapo Jurgis Elisonas. Pirmoji LKKSS Panevėžio skyriaus
Skaityti daugiau
Viena iš senesnių Panevėžio aikščių – būsimoji Nepriklausomybės aikštė, minima jau 18 amžiuje. Jos istorija susijusi su vienuolių pijorų atvykimu 1727 metais. Tai buvo viena iš dviejų Panevėžio aikščių. Tuo metu ji buvo vadinama Cerkvės
Skaityti daugiau
Būsimasis inžinierius Kazys Germanas gimė 1897 m. spalio 9 d. Šakių apskrities Paežerėlių valsčiaus Svetošino dvare. Šeima buvo neturtinga. Baigęs pradžios mokslus, mokėsi „Saulės“ draugijos mokytojų kursuose Vilniuje. Prasidėjus pirmąjam pasauliniam karui, pasitraukė į Voronežą.
Skaityti daugiau
Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti komitetas pirmąkart įsteigtas Panevėžyje dar 1924 metais. Jo tikslas buvo pastatyti Nepriklausomybės paminklą Panevėžyje. Tą idėją įgyvendinti patikėta skulptoriui Juozui Zikarui. Buvo sukurtas gipsinis paminklo modelis, kuris buvo eksponuojamas miesto muziejuje.
Skaityti daugiau
Būsimasis savanoris ir talentingas cirko artistas Petras Tarutis gimė 1902 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Kieliugalos kaime, mažažemių ūkininkų šeimoje. Joje augo keturi vaikai. 1909-1913 m. lankė Šilų miestelio pradžios mokyklą. Ją
Skaityti daugiau
Panevėžyje gyvenę žydai taip pat dalyvavo kovose dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės. Dalis jų buvo atleisti nuo karinės tarnybos, nes buvo pirkliai, prekybininkai ir kitų profesijų atstovai. Dauguma iš kovose dalyvavusių turėjo eilinio laipsnį, bet buvo
Skaityti daugiau
1918 m. vasario 16 d. Lietuva atkūrė savo Nepriklausomybę. Šalyje dar šeimininkavo kaizerinės Vokietijos okupacinė valdžia ir jos kariniai daliniai. Lietuvių tautos laukė ilgas Nepriklausomybės įtvirtinimo kelias. Jame didelį vaidmenį suvaidino Panevėžio krašto savanoriai. Pirmuosius
Skaityti daugiau
1918 m. vasario 16 d. atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę teko ginti ginklu. Nepriklausomybės kovose pasižymėjo Panevėžio krašto savanoriai. 1919 metų pradžioje, vokiečiams pasitraukus iš Panevėžio, į miestą veržėsi raudonosios armijos daliniai. Į kovą su jais stojo
Skaityti daugiau
Panevėžio srities savanorių pajėgų organizatorius, karininkas Jonas Variakojis gimė 1892 m. gegužės 20 d. Biržų apskrities Biržų valsčiaus Rinkuškų kaime. Mokėsi Piarnu gimnazijoje. 1913 m. dirbo „Vilties“ laikraščio redakcijoje. Tais pačiais metais baigęs gimnaziją, studijavo
Skaityti daugiau
Nepriklausomoje Lietuvoje buvo įprasta kiekvienam kariniam daliniui turėti savo spaudos leidinius. Jie atliko svarbų vaidmenį auklėjant jaunimą ir propaguojant pasiaukojamo krašto gynimo idėjas. Savo leidinį turėjo ir 4-asis pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas. Tai buvo
Skaityti daugiau
1918 metais po ilgų okupacijos šimtmečių atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. 1928 metais jauna valstybė šventė pirmojo valstybingumo dešimtmečio jubiliejų. Ta proga Lietuvos vyriausybė suplanavo daug įvairių renginių. Buvo išleista nemažai istorinių leidinių, miestuose ir miesteliuose
Skaityti daugiau
Pirmieji Lietuvos artilerijos daigai susiję su pirmuoju artilerijos pulku. 1919 metais iš vokiečių gautos dvi lengvosios rusiškos 3 colių patrankos. Tos dvi patrankos ir sudarė pirmojo artilerijos pulko pirmos baterijos pradžią. 1919 metais sausio 6
Skaityti daugiau
