Birželio sukilimo pradžia 1941 m. sutapo su nacistinės Vokietijos-SSRS karo pradžia. Sukilimo centras buvo Kauno mieste. Birželio 22 d. vakare užimtas radiofonas, organizuota jo apsauga ir imta ruoštis transliacijoms. Birželio 23 d. rytą Lietuvių aktyvistų
Skaityti daugiau
Visos Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės draugija įkurta 1925 metų kovo 15 dieną. Jos narėmis galėjo būti karininkų žmonos ir dukros. Tikslas buvo globoti sergančius karius, globoti invalidus, padėti auklėti karininkų šeimų vaikus. 1935 metais draugijai
Skaityti daugiau
Panevėžyje carinės okupacijos metais paminklai viešose vietose nebuvo statomi. Respublikos laikais Panevėžys buvo įvairių tautų gyvenamas miestas. Gyventojų daugumą sudarė lietuviai, antra tautinė benduomenė buvo žydai. Nemažai gyveno lenkų ir kitų tautybių asmenų. Labai didelę
Skaityti daugiau
Vilniaus netektis buvo skaudus smūgis Lietuvai. Valstybė neteko savo sostinės. Buvo daroma nemažai pastangų kelti šį klausimą tarptautiniu mastu. Lietuvoje buvo sudarytas Vilniui vaduoti sąjungos centro vykdomasis komitetas. Vilniui vaduoti sąjungos skyriai kūrėsi visoje Lietuvoje.
Skaityti daugiau
Respublikos laikais Panevėžyje vyraujantį vaidmenį vaidino žydų tautybės prekybininkai. Bet 4 dešimtmetyje jau atsirasdavo vis daugiau ir lietuvių valdomų tokių įmonių. Panevėžyje prekybos įmonę turėjo žinomas dailininkas J. Kaminskas. Jis valdė rankdarbių parduotuvę "Juosta“. Ji
Skaityti daugiau
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę kūrėsi ir pašto įstaigos atskirose vietovėse. Panevėžio mieste paštininkai pradėjo savo veiklą jau 1918 metais. Iš pradžių jie dirbo nuomojamose patalpose, o 1920 metais įsikėlė į patalpas Respublikos gatvėje. Iš pradžių
Skaityti daugiau
Panevėžio žemės ūkio draugija įsteigta Panevėžyje dar carinės Rusijos laikais. Vėliau jos veikla nutrūko. Jos veiklą sutrikdė pirmasis pasaulinis karas. 1921 metais spalio mėnesį įkurta visos Lietuvos žemės ūkio draugija. Tarp jos steigėjų buvo žinomi
Skaityti daugiau
Panevėžio mieste gyveno nemažai lenkų tautybės asmenų. Nemažas buvo jų indėlis į miesto ekonomiką, švietimą ir kultūrą. Ypač savo vaikų lavinimųsi rūpinosi lenkų dvarininkai. Pagrinde jų rūpesčiu ir atsirado gražus lenkų gimnazijos pastatas Panevėžyje. Lenkų
Skaityti daugiau
Pradinis mokslas Lietuvoje ir Panevėžyje trečiame dešimtmetyje tapo vis labiau populiarus. 1928 metais Panevėžio mieste ir iki 1931 metų Panevėžio apskrityje tapo privalomas. Bet gerų mokyklų patalpų labai trūko. Kai kurios mokyklos iš viso neturėjo
Skaityti daugiau
Skrydžiai per Atlantą tuo metu kėlė didžiulį susidomėjimą. Daugiausiai drasuolių buvo Iš JAV. Tarp pasaulio valstybių toje srityje gerai atrodė ir Lietuva. Ji buvo tarp pirmaujančių Europos valstybių. 1935 metais buvo atliktas vienintelis skrydis per
Skaityti daugiau
Mokytojų seminarija Panevėžio mieste turi ilgą istoriją. Ji sėkmingai veikė nepriklausomos Lietuvos laikais. Savo veiklą pradėjo dar cariniais laikais. Nacių okupacijos metais mokytojų seminarija nedirbo, tik 1942 metais buvo įsteigtos pedagoginės klasės gimnazijoje. Čia rengti
Skaityti daugiau
Vytauto Didžiojo mirties metinių paminėjimas organizuotas Panevėžio mieste ir apylinkėse. Dar nuo 1919 m. Panevėžio mieste buvo Vytauto gatvė ir aikštė. 1929 m. Skaistakalnio parkui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Šis parkas buvo mėgiama panevėžiečių poilsio
Skaityti daugiau
Jau prieš kelis šimtmečius minima Panevėžyje Turgaus aikštė. Joje ir būdavo miesto turgus. 1912 metų šaltiniai mini, kad Panevėžyje į Ukmergės gatvę nukeltas arklių turgus. 1919 metais Turgaus aikštė pavadinta Laisvės aikšte. Ši aikštė buvo
Skaityti daugiau
Respublikos gatvė buvo pagrindinė miesto gatvė Respublikos laikais. Joje labiausiai mėgdavo lankytis ir poilsiauti miestiečiai. Panevėžio miesto sodas buvo mėgstama panevėžiečių poilsio vieta. 1923 metais miesto sodas prižiūrėti buvo atiduotas ugniagesiams, o 1924 metais ,,Darbo
Skaityti daugiau
Nepriklausomos Lietuvos laikais pamažu kilo išsilavinimo lygis. 1928 metais Lietuvoje įvestas privalomas pradinis mokslas. Buvo vystomas ir gimnazijų, aukštujų mokyklų ir kitų mokslo įstaigų tinklas. 1940 metais prasidėjo sovietinė okupacija. Mokyklose panaikintas tikybos dėstymas, įvestos
Skaityti daugiau
Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos. Jos buvo nuomojamose patalpose. 1918 metų sausio 1 dieną atidaryta pirma pradinė mokykla. Nuo 1919 metų buvo nuomuojamose patalpose adresu Šeduvos gatvė Nr.26. Tai
Skaityti daugiau
Respublikos laikais svarbia informavimo priemone tapo radijas. Lietuvos radijo įkūrimo data laikoma 1926 metų birželio 12 diena. Tada radijo laida pirmąkart transliuota iš Kauno. Radijo laidose buvo skaitomi pranešimai, orų prognozės, transliuojama muzika. Greitai radijas
Skaityti daugiau
1919 metais sausio 16 dieną priimtas laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas. Lietuvoje kuriama teisinė valdžia. Įsteigiamas Vyriausiasis Tribunolas, apygardų teismai ir paskiriami taikos teisėjai. Apygardos teismai steigiami buvusiuose gubernijos centruose. Kiekviename mieste
Skaityti daugiau
Nemažai buvo dedama pastangų Panevėžyje įkurti mažąją kunigų seminariją. Naujų seminarijų steigimas buvo numatytas pagal 1927 metų konkordatą Lietuvos vyriausybės su Vatikanu. Tos kalbos buvo pradėtos dar seniai. 1928 metais sausio 3 dieną vyskupas K.
Skaityti daugiau
Pirmaisiais pokario metais kino teatrai buvo vertinami kaip propagandos priemonė. 1944 metų liepos 22 dieną sovietinė armija užėmė Panevėžio miestą. Labai greitai buvo nuspęsta atkurti kino teatrų tinklą. 1944 metais rugpjūčio 1 dieną organizuojamas Panevėžio
Skaityti daugiau
Nuo pat Lietuvos šaulių sąjungos įsikūrimo, jos veikloje aktyviai dalyvavo moterys. Jos veikė ir Nepriklausomybės kovų metais. Pirmoji Lietuvos moterų šaulių vadė buvo M. Putvinskaitė-Žmuidzinavičienė. Dirbant buvo sukurtos moterų šaulių veiklos taisyklės, kurias redagavo plk.
Skaityti daugiau
Panevėžio apskritis ilgai neturėjo savo veiklai pritaikyto pastato. Iš pradžių Panevėžio miesto ir apskrities viršininkas dirbo pastate Vasario 16 gatvėje. Viršininko butas buvo Marijos gatvėje. 1933 metais apskrities viršininkas ir administracija įsikėlė į naujas patalpas
Skaityti daugiau
Panevėžyje pirmieji skautai įsikūrė 1920 metais. Pirmoji įkurta draugovė buvo ,,Kęstučio“ skautų draugovė. Jį įkurta 1920 metų spalio mėnesį. Jos įkūrėjas karininkas Vladas Rozmanas. 1924 metais rugsėjo 15 dieną prie ,,Kęstučio“ draugovės įsisteigė vandens skautų
Skaityti daugiau
Panevėžyje daugiausiai savo veikla pasireiškė vienuoliai pijorai ir marijonai. Jie tikriausiai daugiausiai nuveikė miesto labui. Pijorai pradėjo savo veiklą daug anksčiau, negu marijonai. Į Panevėžį vienuoliai marijonai atsikėlė 1927 metais. Jie įsikūrė prie Švc. Trejybės
Skaityti daugiau
Panevėžio žydų vidurinė mokykla, nors ir neilgai veikusi, suvaidino nemažą vaidmenį. Ypač ja džiaugėsi neturtingi žydai. Jų vaikai turėjo galimybę siekti vidurinio mokslo. 1925 metais vasario 1 dieną ši mokykla atidaryta Panevėžyje. Mokslas prasidėjo vasario
Skaityti daugiau
Panevėžio kraštotyros muziejus vienas seniausių regioninių muziejų Lietuvoje. Šiais metais jam sukanka 90 metų. Jis sėkmingai sulaukė dabartinių dienų nepaisant sudėtingų istorijos vingių. Panevėžio kraštotyros muziejus savo ištakomis siekia dvidešimtojo amžiaus pradžią. Tai vienas seniausių
Skaityti daugiau
1921 metais M. Konkulevičius ėmėsi Panevėžyje organizuotis miškų technikos kursus, kurie vėliau išaugo į Panevėžio miškų technikos mokyklą. Jis ir tapo šios mokyklos direktoriumi. Mykolas Konkulevičius gimė 1878 metais rugpjūčio 25 dieną. Savo jaunystę praleido
Skaityti daugiau
Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado 19 amžiaus antroje pusėje. Apie 1880 metus buvo įsteigta Povilo Puzino skolinamoji kasa. Ją P.Puzinas įsteigė kartu su Černiausku. Veikė iki 20 amžiaus pradžios. 1881 metais Panevėžio mieste įsisteigė Panevėžio
Skaityti daugiau
Lietuvos šaulių sąjunga tarpukario Lietuvoje nuėjo ilgą ir sudėtingą kelią. Vienas iš šaulių sąjungos kūrimo iniciatorių buvo žymus lietuvių keliautojas, žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas Matas Šalčius. 1919 m. birželio 27 d. M. Šalčiaus redaguojamame laikraštyje
Skaityti daugiau
Vienas garsiausių klubų, kuris užsiiminėjo visapusiška kultūrine veikla Panevėžyje Respublikos laikais buvo ,,Vienybės“ klubas . Jis savo veiklą pradėjo dar 1909 metais. Tada vienas iš jo organizatorių buvo gydytojas Kazimieras Sliekas, vaistininkas V. Katelė ir
Skaityti daugiau
