Šis sprendimas atkakliu kunigų ir tikinčiųjų reikalavimu Panevėžio miesto vykdomojo komiteto buvo priimtas 1989 m. balandžio 24 d. Tuo metu laisvėjančioje Lietuvoje tai viena iš pirmųjų sugrąžintų bažnyčių tikintiesiems. Įstatymas dėl maldos namų ir kitų
Skaityti daugiau
1918 metais vasario 16 dieną buvo paskelbta, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė. Bet nepriklausomybę dar reikėjo apginti. Į Lietuvą įsiveržė raudonosios armijos daliniai. Prasidėjo kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės. Panevėžys galutinai buvo išvaduotas 1919 metų gegužės
Skaityti daugiau
Respublikos laikais Panevėžio miesto sportininkai buvo pakankamai aktyvūs. Veikė lietuvių, žydų, lenkų sporto klubai. Vienas aktyviausių buvo ,,Makabi“ sporto klubas. 1920 metais įkurta Kaune žydų sporto sąjunga ,,Makabi“. Pasaulinė sporto sąjunga ,,Makabi“ įkurta dar 1885
Skaityti daugiau
Panevėžys be Nevėžio ir gražiai sutvarkytos Senvagės neįsivaizduojamas. Ji jau daug metų yra miesto puošmena ir mėgstamiausia panevėžiečių poilsio vieta. Tačiau iki šiol apie Senvagės sutvarkymą ir jos istoriją nėra parašyta net menkiausio straipsnio. O
Skaityti daugiau
1908 m. būsimoji Katedra pradėta statyti kaip šv. Stanislovo bažnyčia (leidimas statybai gautas 1904 m. kovo 22 dieną), kuri turėjo tapti antra Panevėžio parapijine bažnyčia. Iki Pirmojo pasaulinio karo sumūryti tik pamatai. Pastatyta klebonija (koplyčia),
Skaityti daugiau
Ji stovėjo teritorijoje tarp Elektros ir Ukmergės gatvių. Maždaug toje vietoje, kur dabar Juozo Miltinio dramos teatro ūkinis kiemas ir garažai. Iš čia buvusių rabino Hercelio ir Sinagogos gatvių šiandien telikę tik praėjimai į Elektros
Skaityti daugiau
Sukanka 150 metų, kai gimė pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjas, knygnešys Juozas Masiulis. Jis gimė 1864 metais kovo 6 dieną Panevėžio apskrities Šeduvos valsčiaus Prastavonių kaime. Sekančią dieną po gimimo buvo pakrikštytas. Daugelyje skelbiamų straipsnių
Skaityti daugiau
Pagal žymaus architekto Vytauto Landsbergio – Žemkalnio parengtus projektus praėjusio šimtmečio tarpukario metais Panevėžyje buvo pastatytas gyvenamasis namas (1928), mergaičių gimnazija (1932) ir apskrities ligoninės priestatas (1936). 1985 metais statant devynaukštį ligoninės korpusą, senasis ligoninės
Skaityti daugiau
1943 metais karo eigai pasisukus vokiečiams nepalankia linkme, okupuotose teritorijose prasidėjo nacionalinių karinių junginių formavimas. Kadangi vokiečių valdžiai nepavyko suorganizuoti SS legiono Lietuvos teritorijoje, 1944 metais lietuviams leista kurti savo kariuomenę. 1944 metų vasario 13
Skaityti daugiau
Tai pirmasis ir seniausias lietuviškas Panevėžio laikraštis, pradėtas leisti 1924 m. vasario 16 d. Iki tol Panevėžyje ėję laikraščiai buvo rusų kalba. „Naš kraj“ ir „Panevežskij listok“ buvo leidžiami 1914 metais. Komunistinis laikraštis „Izvestija Panevežskogo
Skaityti daugiau
Duomenų apie Panevėžyje buvusį piliakalnį istorinėje literatūroje pateikiama nedaug. Žinoma tik, kad stovėjo Nevėžio ir Sirupio santakoje. Jo viršuje buvo lygi aikštelė, kurią juosė 1,5 – 2 m aukščio pylimas. Piliakalnis apardytas ir suniokotas XIX
Skaityti daugiau
Vieni turtingiausių panevėžiečių Respublikos laikais buvo Chazenai. Šeimos galva Leizeris – Beras Chazenas. Jo prabangus namas tuo laiku stovėjo Ramygalos gatvėje. Garsiausia jo įmone buvo akcinė bendrovė ,, L.B. Chazenas ir sūnūs“ linų šukavimo ir
Skaityti daugiau
Dalis pabėgėlių, grižusių į Panevėžio miestą 1918 metų pabaigoje, buvo įpratę kalbėti rusų kalba. Rusų kalba jų vaikai mokėsi carinės Rusijos mokyklose. Atsižvelgdama į tai Lietuvos švietimo ministerija nusprendė atidaryti prie veikiančių valstybinių gimnazijų paraleles
Skaityti daugiau
