Lietuvos centriniame valstybės archyve ir Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomos dvi Juozo Zikaro tarnybos bylos, sudarytos jam bedirbant Panevėžio valstybinėje gimnazijoje ir Kauno meno mokykloje. Šiuo metu jos eksponuojamos Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio
Skaityti daugiau
Sovietmečiu ši karo metais Juozo Zikaro sukurta skulptūra buvo pervadinta į „Sportininkas“ ir nurodyta, kad neišlikusi. Atgimimo metais „Krepšininko“ skulptūrai atsiradus, jos autorystė priskirta Juozo Zikaro sūnui Teisučiui, taip pat skulptoriui. Visa tiesa išaiškėjo tik
Skaityti daugiau
Šį kreipimąsi anuometinės Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinės mokyklos mokiniai surašė 1992 m. kovo 20 d. Po savaitės Panevėžio miesto taryba turėjo priimti sprendimą, ar leisti Lietuvos krikščioniškajam labdaros fondui Panevėžyje steigti Laisvųjų menų kolegiją. Dėl
Skaityti daugiau
Iškilios mūsų krašto rašytojos Gabrielės Petkevičaitė-Bitės atminimą menantis namas Panevėžyje P. Cvirkos (dabar Šv. Zitos) g. 18 dar sovietmečiu buvo paskelbtas respublikinės reikšmės istorijos paminklu. Prie namo pritvirtinta paminklinė lenta bylojo, kad rašytoja čia gyveno
Skaityti daugiau
Atlikus su šiuo titulu susijusių dokumentų paiešką, nustatyta, kad 1975 metais įsteigtas Panevėžio miesto garbės piliečio vardas Panevėžį labiausiai išgarsinusiam teatro įkūrėjui ir režisieriui Juozui Miltiniui nebuvo suteiktas pirmajam. Išsiaiškinta, kad sprendimą dėl garbės piliečio
Skaityti daugiau
Antroje šio straipsnio dalyje aptarkime Jono Meko tekstus, rastus karo metais ėjusiame laikraštyje „Panevėžio apygardos balsas“. Iš pradžių jis buvo šio laikraščio bendradarbis, vėliau techninis redaktorius. Šiandien sunku pasakyti, ar Jonas Mekas jau neprisiminė, ar
Skaityti daugiau
Leonas Kaziukonis Šiemet minint 50 metų sukaktį, kai skulptorius Bernardas Bučas specialiai Panevėžiui sukūrė „Nevėžio“ skulptūrą, pamėginta įminti nemažesnio senumo mįslę, kodėl miesto valdžia jos atsisakė. Deja, archyvuose atlikus visą įmanomą dokumentų paiešką, dokumento, kuriame
Skaityti daugiau
Juozas Miltinis, būdamas Panevėžio dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi, o vienu metu dar ir direktoriumi, kreipimųsi į miesto vykdomąjį komitetą parašė ne vieną. Visi jie buvo susiję su senojo teatro pastato remontu, kitų sąlygų pagerinimu, o
Skaityti daugiau
Stovi ji prie „Aukštaitijos“ stadiono ir buvo pastatyta 2005 metais. Skirta tais metais Lietuvos čempionų titulą iškovojusiai Panevėžio futbolo komandai „Ekranas“. Vėliau Panevėžio futbolininkai šį titulą laimėjo dar penkis kartus iš eilės. Nuo 1999 metų
Skaityti daugiau
Panevėžio dramos teatro aktoriai, norėdami išbandyti savo jėgas kine, 1957 metais slapčiomis sukūrė begarsį vaidybinį filmą „Nei šis, nei tas“. Juozas Miltinis, sužinojęs apie tokią aktorių saviveiklą, filmo kūrėjus išbarė. Kino juosta buvo paslėpta toliau
Skaityti daugiau
Šiandieninis Panevėžys su jį supančiais pramonės įmonių rajonais ir stambiais gyvenamųjų namų kvartalais išaugo sovietmetyje. Buvo rekonstruota ir centrinė miesto dalis. Trumpai apžvelkime ano meto Panevėžio statybas. Pagal 1947 metais sudarytą Panevėžio miesto generalinį planą
Skaityti daugiau
Tai buvo svarbus įvykis Panevėžio miesto vystymosi istorijoje. Išaugęs į stambų regiono centrą, Panevėžys tapo penktuoju Lietuvos miestu, turinčiu daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų. Deja, šiandien gyventojų Panevėžyje mažiau, nei jų buvo prieš 40 metų.
Skaityti daugiau
Nemažai skulptoriaus Juozo Zikaro darbų yra skirti lietuvių tautos laisvės kovų atminimui įamžinti. Visi jie aprašyti, bet apie bareljefą „Savanoriai“ žinoma bene mažiausiai. Šio bareljefo kataloginiai duomenys pateikiami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus 2009
Skaityti daugiau
Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo vykstant laisvės kovoms, Panevėžys iš bolševikų buvo išvaduotas 1919 m. gegužės 19 d. Atkuriant karų sugriautą miesto ūkį, buvo atgaivinamas ir kultūrinis gyvenimas. Visur buvo juntamas didelis dvasinis pakilimas ir noras
Skaityti daugiau
Šiemet sausio 28 d. sukanka 145 metai, kai gimė (1872) žymus lietuvių katalikų dvasininkas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Steponas Šaulys. Baigęs Peterburgo dvasinę akademiją, 1899 m. birželio 29 d. jis buvo įšventintas kunigu ir
Skaityti daugiau
Tokiais laiško žodžiais 1984 metais į rašytoją Juozą Baltušį kreipėsi Panevėžio krašto poetas Juozas Mėdžius, prašydamas pagalbos padėti išsaugoti Panevėžyje pradėtą griauti namą, kuriame 1925–1929 metais gyveno ir kūrė skulptorius Juozas Zikaras. Pasitinkant J. Mėdžiaus
Skaityti daugiau
Sukako 110 metų, kai Panevėžyje buvo įkurta (1906) lietuvių dramos, muzikos ir dainos draugija „Aidas“, tuo metu carinės priespaudos metais savo teatrine ir muzikine veikla skleidusi lietuvybę, stiprinusi tautinę savimonę. Veikusi ir po Pirmojo pasaulinio
Skaityti daugiau
Jei sovietmečiu Panevėžio rajone Paliukų kaime esantis skulptoriaus Juozo Zikaro gimtasis namas buvo restauruotas ir jame įrengtas memorialinis muziejus, tai Panevėžyje skulptoriaus statytas gyvenamasis namas buvo nugriautas. Net nepaisant, kad šis namas turėjo saugomo
Skaityti daugiau
Ona Sapiegienė Antrojo pasaulinio karo metais Panevėžyje dirbo apskrities ligoninėje medicinos sesele. Sovietmetyje „Panevėžio tiesos“ laikraščio redaktoriui Alfonsui Dageliui paprašius, ji apie karo išgyvenimus parašė prisiminimus. Kaip matyti iš Panevėžio apskrities archyve saugomo šių prisiminimų
Skaityti daugiau
Su šia problema susidūrė kiekviena senesnė mokykla ir ją sprendė įvairiai. Panagrinėkime Panevėžio mokyklų atvejį. Panevėžio kolegija. Įsteigta 2002 metais, sujungus Panevėžio aukštesniąją technikos mokyklą, Panevėžio Andriaus Domaševičiaus aukštesniąją medicinos mokyklą ir Rokiškio aukštesniąją pedagogikos
Skaityti daugiau
Turima omeny Šv. Aloyzo paminklą, šiandien stovintį Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje. Anksčiau jis stovėjo aikštėje prie gatvės ir buvo sovietinės valdžios nuverstas. Perkėlus į šventorių, pastatytas be užrašų. Paminklą sukūrė skulptorius
Skaityti daugiau
Dabartinis Panevėžio „Aukštaitijos“ stadionas įrengtas 1965 metais. Žvelgdami į jo varganą būklę, prisiminkime 1989 metais Žaliųjų judėjimo sužlugdytą stadiono rekonstrukciją. Dėl leidimo rekonstruoti stadioną Panevėžio miesto vykdomasis komitetas į Ministrų Tarybą kreipėsi dar 1975 metais.
Skaityti daugiau
Šios draugijos vardu buvo pasivadinusi ir tarpukario Lietuvoje veikė katalikių moterų vienuolija – Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacija. Iš pradžių jos centras buvo Rokiškyje. Į Panevėžį kongregacijos centriniai namai perkelti 1927 metais. Vienuolės nenešiojo
Skaityti daugiau
Leidiniuose apie Juozą Zikarą ir jo darbų kataloguose ši skulptūra neminima. Sukurta ji buvo karo metais ir manoma, kad neišliko. Kaip paaiškėjo, ji buvo išsaugota, perduota muziejui, bet nežinoma liko iki šiol. Renkant medžiagą Panevėžio
Skaityti daugiau
Šiais laikais konferencijų Panevėžyje rengiama daug ir įvairių. Bet retas kuris žino, kad joms pradžią davė Lietuvos istorijos draugijos Panevėžio skyrius, 1992 m. gruodžio 16 d. surengęs konferenciją „Iš Panevėžio praeities“. Tuo metu artėjo Panevėžio
Skaityti daugiau
Tai dekoratyvinė skulptūra „Poilsis“, sukurta nuo Pasvalio kilusio skulptoriaus Bronislovo Zalenso ir stovėjusi prie fontano prekybos centro „Panevėžio bičiulis“ kiemelyje. Po nesenos rekonstrukcijos kiemelį pavertus automobilių stovėjimo aikštele, skulptūra perkelta į aikštelės pakraštį. Ši dekoratyvinė
Skaityti daugiau
Suprojektuoti jie buvo 1977 metais, „Ekrano“ gamyklos pastatyti 1987 metais, po dar beveik 10 metų perduoti už skolas Panevėžio miesto savivaldybei. Tokia dabartinio Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmai priešistorė. Jų nepaprastą statybą sovietmetyje mena Panevėžio
Skaityti daugiau
1935 metais seniausią Panevėžyje Naftalio Feigenzono spaustuvę pardavus iš varžytinių, toje pačioje Bataliono gatvėje buvo atidaryta „Vilnies“ spaustuvė. Nuo jos įkūrimo šiemet sueina 80 metų. Kaip liudija archyvuose saugomi dokumentai, pirmaisiais metais šios spaustuvės pavadinimas
Skaityti daugiau
Artėjant spalio mėnesį vyksiantiems pirmosios lietuviškos gimnazijos šimtmečio minėjimo renginiams, šiandien nėra iki galo tiksliai nustatyta kuri iš 1915 metų rudenį įsteigtų mokyklų yra pirmoji lietuviška gimnazija. Ilgą laiką tokia mokykla save laikė Panevėžio Juozo
Skaityti daugiau
Pirmieji pasiūlymai atkurti istorinius Panevėžio gatvių pavadinimus buvo iškelti 1987 m. gruodžio 11 d. vykusiame Lietuvos kultūros fondo rėmimo grupės steigiamajame susirinkime. Susiburti prie šio fondo pakvietė ir jo tarybos pirmininke buvo išrinkta Knygų bičiulių
Skaityti daugiau
