Nieks niekad nežinos Praskrido vėl paukščiai virš galvos, Ką mąsto jie - nieks niekad nežinos. Kaip jaučias jie, kai supas ant žvaigždės, Kurią labai sunku pasiekt žmonėms, Nieks niekad niekad nežinos. Ir žmonės paukščių nepranoks,
Skaityti daugiau
Miškais Medeinos kadais mūs protėviai bėgiojo, Dabar dedu aš koją į Jono teritoriją. Dar vienas žingsnis – aš Algirdo kemsyne. Štai miškas Broniaus, Petro ir Malvinos. Ak, juos žmonės išsidalijo, Iškirto, Sudegino, Sumynė. Kur šakos
Skaityti daugiau
„Patinka rašyti, o labiausiai eilėraščius. Mane įkvepia paprasti dalykai: sniegas, saulė vėjas, nukritęs lapas, pražydusi gėlė, todėl trumpus eilėraštukus rašinėju nuo vaikystės. Gal iš jų kada nors išaugs rimti kūriniai? Labai norėčiau“. Gyvenimas Rodos, ryte
Skaityti daugiau
