Šiandieninis Panevėžys su jį supančiais pramonės įmonių rajonais ir stambiais gyvenamųjų namų kvartalais išaugo sovietmetyje. Buvo rekonstruota ir centrinė miesto dalis. Trumpai apžvelkime ano meto Panevėžio statybas. Pagal 1947 metais sudarytą Panevėžio miesto generalinį planą
Skaityti daugiau
1921 metais Lietuvoje buvo sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas profesoriaus Tado Ivanausko. 1921 metais balandžio 23 dieną Juozo Tumo–Vaižganto ir Stasio Šilingo iniciatyva buvo įkurta Lietuvai pagražinti draugija. Jos tikslas buvo saugoti ir globoti gamtos,
Skaityti daugiau
1940 metų birželio mėnesį į Lietuvą įžengė raudonoji armija. Jos atskiri daliniai pasirodė ir Panevėžio mieste. Vienas po kito rengiami mitingai Panevėžyje ir jo apylinkėse. Juose visaip buvo įrodinėjami sovietinio gyvenimo būdo pranašumai. Gyventojų sąmonėje
Skaityti daugiau
1918 metais Panevėžio mieste dar šeimininkavo vokiečių valdžios atstovai. Miesto burmistru dirbo vokietis Hesse. 1918 metais lapkričio 27 dieną Ramygalos gatvėje susirinko virš 25 buvusios Panevėžio miesto dūmos narių ir visuomenės veikėjų. Burmistro pareigas patikėta
Skaityti daugiau
Tai buvo svarbus įvykis Panevėžio miesto vystymosi istorijoje. Išaugęs į stambų regiono centrą, Panevėžys tapo penktuoju Lietuvos miestu, turinčiu daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų. Deja, šiandien gyventojų Panevėžyje mažiau, nei jų buvo prieš 40 metų.
Skaityti daugiau
Vykstant kovoms dėl Lietuvos Nepriklausomybės, 1919 m. gegužės 12 d. karininkas Jurgis Kubilius Ukmergėje pradėjo organizuoti savanorių dalinį, kuris netrukus buvo pavadintas Ukmergės batalionu. Nuo 1919 m. liepos batalionas dalyvavo kovose su raudonąja armija Zarasų
Skaityti daugiau
1926 metų rugsėjo 26 d. Šaulių teatro salėje įvyko pirmasis Panevėžio apskrities Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) suvažiavimas. Jame dalyvavo 458 savanoriai, išrinktas organizacinis komitetas, kurio pirmininku tapo Jurgis Elisonas. Pirmoji LKKSS Panevėžio skyriaus
Skaityti daugiau
Viena iš senesnių Panevėžio aikščių – būsimoji Nepriklausomybės aikštė, minima jau 18 amžiuje. Jos istorija susijusi su vienuolių pijorų atvykimu 1727 metais. Tai buvo viena iš dviejų Panevėžio aikščių. Tuo metu ji buvo vadinama Cerkvės
Skaityti daugiau
Būsimasis inžinierius Kazys Germanas gimė 1897 m. spalio 9 d. Šakių apskrities Paežerėlių valsčiaus Svetošino dvare. Šeima buvo neturtinga. Baigęs pradžios mokslus, mokėsi „Saulės“ draugijos mokytojų kursuose Vilniuje. Prasidėjus pirmąjam pasauliniam karui, pasitraukė į Voronežą.
Skaityti daugiau
Nemažai skulptoriaus Juozo Zikaro darbų yra skirti lietuvių tautos laisvės kovų atminimui įamžinti. Visi jie aprašyti, bet apie bareljefą „Savanoriai“ žinoma bene mažiausiai. Šio bareljefo kataloginiai duomenys pateikiami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus 2009
Skaityti daugiau
Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti komitetas pirmąkart įsteigtas Panevėžyje dar 1924 metais. Jo tikslas buvo pastatyti Nepriklausomybės paminklą Panevėžyje. Tą idėją įgyvendinti patikėta skulptoriui Juozui Zikarui. Buvo sukurtas gipsinis paminklo modelis, kuris buvo eksponuojamas miesto muziejuje.
Skaityti daugiau
Būsimasis savanoris ir talentingas cirko artistas Petras Tarutis gimė 1902 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Kieliugalos kaime, mažažemių ūkininkų šeimoje. Joje augo keturi vaikai. 1909-1913 m. lankė Šilų miestelio pradžios mokyklą. Ją
Skaityti daugiau
Panevėžyje gyvenę žydai taip pat dalyvavo kovose dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės. Dalis jų buvo atleisti nuo karinės tarnybos, nes buvo pirkliai, prekybininkai ir kitų profesijų atstovai. Dauguma iš kovose dalyvavusių turėjo eilinio laipsnį, bet buvo
Skaityti daugiau
1918 m. vasario 16 d. Lietuva atkūrė savo Nepriklausomybę. Šalyje dar šeimininkavo kaizerinės Vokietijos okupacinė valdžia ir jos kariniai daliniai. Lietuvių tautos laukė ilgas Nepriklausomybės įtvirtinimo kelias. Jame didelį vaidmenį suvaidino Panevėžio krašto savanoriai. Pirmuosius
Skaityti daugiau
Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo vykstant laisvės kovoms, Panevėžys iš bolševikų buvo išvaduotas 1919 m. gegužės 19 d. Atkuriant karų sugriautą miesto ūkį, buvo atgaivinamas ir kultūrinis gyvenimas. Visur buvo juntamas didelis dvasinis pakilimas ir noras
Skaityti daugiau
1918 m. vasario 16 d. atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę teko ginti ginklu. Nepriklausomybės kovose pasižymėjo Panevėžio krašto savanoriai. 1919 metų pradžioje, vokiečiams pasitraukus iš Panevėžio, į miestą veržėsi raudonosios armijos daliniai. Į kovą su jais stojo
Skaityti daugiau
Panevėžio srities savanorių pajėgų organizatorius, karininkas Jonas Variakojis gimė 1892 m. gegužės 20 d. Biržų apskrities Biržų valsčiaus Rinkuškų kaime. Mokėsi Piarnu gimnazijoje. 1913 m. dirbo „Vilties“ laikraščio redakcijoje. Tais pačiais metais baigęs gimnaziją, studijavo
Skaityti daugiau
Nepriklausomoje Lietuvoje buvo įprasta kiekvienam kariniam daliniui turėti savo spaudos leidinius. Jie atliko svarbų vaidmenį auklėjant jaunimą ir propaguojant pasiaukojamo krašto gynimo idėjas. Savo leidinį turėjo ir 4-asis pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas. Tai buvo
Skaityti daugiau
1918 metais po ilgų okupacijos šimtmečių atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. 1928 metais jauna valstybė šventė pirmojo valstybingumo dešimtmečio jubiliejų. Ta proga Lietuvos vyriausybė suplanavo daug įvairių renginių. Buvo išleista nemažai istorinių leidinių, miestuose ir miesteliuose
Skaityti daugiau
Pirmieji Lietuvos artilerijos daigai susiję su pirmuoju artilerijos pulku. 1919 metais iš vokiečių gautos dvi lengvosios rusiškos 3 colių patrankos. Tos dvi patrankos ir sudarė pirmojo artilerijos pulko pirmos baterijos pradžią. 1919 metais sausio 6
Skaityti daugiau
Savanorių aikštė Panevėžyje atsirado gana vėlai. Ji priklauso prie jauniausių Panevėžio aikščių. Seniau tas rajonas, kuriame atsirado ši aikštė Panevėžyje, buvo vadinamas "Slobodkos“ rajonu - buvo neturtingų žydų gyvenamas rajonas. "Slobodkė" - tai miesto dalis
Skaityti daugiau
M. Rosako namas turi įdomią istoriją. Manoma, kad statybos pradėtos pagal Šveicarijos piliečio architekto Jokūbo Fridricho Lemano projektą. 1889 metais M. Rosakas iš savivaldybės nusipirko sklypą. Tikriausiai čia seniau stovėję pastatai sudegė per gaisrą. Tai
Skaityti daugiau
Lietuvos kariuomenės savanoriai suvaidino lemiamą vaidmenį ginant Lietuvos valstybę 1918-1920 metais. Jiems teko kovoti su eile priešų. Lietuvos kariuomenės kūrėjų – savanorių sąjungos (toliau - LKKSS) steigimo idėja užsimezgė dar 1925 metais, minint Didžiojo Vilniaus
Skaityti daugiau
Šiemet sausio 28 d. sukanka 145 metai, kai gimė (1872) žymus lietuvių katalikų dvasininkas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Steponas Šaulys. Baigęs Peterburgo dvasinę akademiją, 1899 m. birželio 29 d. jis buvo įšventintas kunigu ir
Skaityti daugiau
Tokiais laiško žodžiais 1984 metais į rašytoją Juozą Baltušį kreipėsi Panevėžio krašto poetas Juozas Mėdžius, prašydamas pagalbos padėti išsaugoti Panevėžyje pradėtą griauti namą, kuriame 1925–1929 metais gyveno ir kūrė skulptorius Juozas Zikaras. Pasitinkant J. Mėdžiaus
Skaityti daugiau
Sukako 110 metų, kai Panevėžyje buvo įkurta (1906) lietuvių dramos, muzikos ir dainos draugija „Aidas“, tuo metu carinės priespaudos metais savo teatrine ir muzikine veikla skleidusi lietuvybę, stiprinusi tautinę savimonę. Veikusi ir po Pirmojo pasaulinio
Skaityti daugiau
1920 metai buvo pakankamai sudėtingi – vis dar vyko kovos dėl Nepriklausomybės įtvirtinimo. Iškilo pavojus iš Lenkijos pusės. 1920 m. rugsėjo 17 d. buvo įsteigtas Lietuvos šaulių sąjumgos šaulių fronto štabas, štabo viršininku paskirtas Matas
Skaityti daugiau
Panevėžio apskritis iš carinės Rusijos paveldėjo gana prastus kelius. Jie neatitiko naujų sąlygų. Nepriklausomoje Lietuvoje iš pradžių vis atsirasdavo svarbesnių darbų, negu kelių tiesimas. Panevėžio mieste padėtis irgi nebuvo gera. Tik 1934 metais nutiestas plentas
Skaityti daugiau
Panevėžio valsčius buvo vienas svarbiausių Panevėžio apskrityje, bet ilgai neturėjo savo darbui tinkamo pastato.1933 metais gautas leidimas statybai ir prasidėjo statybos darbai. Jie užbaigti per gana trumpą laiką. Statybai leidimas buvo gautas 1933 metų gegužės
Skaityti daugiau
Cukriniai runkeliai Lietuvoje buvo auginami jau XIX a., iš jų naminiu būdu būdavo verdamas cukrus. Cukriniai runkeliai buvo auginami dvaruose bei stambesniuose ūkiuose, daugiausiai Vilkaviškio apskrityje. 1910-1913 m. buvo atliekami cukrinių runkelių auginimo bandymai Baisiogalos
Skaityti daugiau
