Talentų „medžioklė“ – kaip neperžengti plonos ribos tarp galimybių ir teisinių pasekmių?

Darbo rinkai tampant vis mobilesne ir judresne, organizacijos įsitraukia į „talentų karus“ dėl labiausiai patyrusių darbuotojų. Vis dėlto, darbuotojų persiviliojimas, ypač iš konkurentų, reikalauja apdairumo. Šiame procese gali slypėti spąstai – teisminiai ginčai dėl nekonkuravimo susitarimų pažeidimų, todėl prieš pradedant darbuotojų paiešką verta išsiaiškinti ribas, kurių peržengti nevalia.

„Pagal šiuo metu galiojančias Konkurencijos įstatymo nuostatas konkurento darbuotojų viliojimas, siekiant tokiais veiksmais pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, yra laikomas nesąžiningos konkurencijos veiksmu. Todėl įmones nuo nesąžiningų konkurentų veiksmų saugo įstatymas, kurio pagrindu nukentėjusios įmonės savo pažeistas teises gali ginti teisme“, – komentuoja advokatų kontoros „Magnusson“ advokatė Lina Darulienė.

Susitarimai – po didinamuoju stiklu

Prieš kurį laiką plačiai nuskambėjo atvejis, kai JAV teismuose buvo nagrinėjama byla dėl to, kad įmonės „Apple“, „Google“, „Intel“ ir „Adobe“ buvo sudariusios susitarimus susilaikyti nuo aktyvaus viena kitos darbuotojų viliojimo, o tai pakenkė nukentėjusių darbuotojų galimybėms derėtis dėl darbo užmokesčio padidinimo arba pereiti pas kitą darbdavį.

Pasak L. Darulienės, JAV įmonių susitarimai dėl darbuotojų neviliojimo (angl. no-poach agreements, non-solicitation agreements) konkurencijos teisės pažeidimu yra laikomi jau daugiau nei dešimtmetį. Už tokius pažeidimus JAV yra taikoma netgi baudžiamoji atsakomybė. Tačiau Europos Sąjungoje (ES) tokie susitarimai konkurenciją prižiūrinčių institucijų akiratyje atsidūrė palyginti visai neseniai.

„2021 m. pabaigoje už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager, viešai kalbėdama apie ES konkurencijos priežiūros prioritetus, pažymėjo, jog ES tirs ne tik tradicinius konkurentų „kartelius“, tokius kaip kainų fiksavimas, tačiau taip pat nagrinės ir įmonių susitarimus fiksuoti darbuotojų atlyginimus arba nekonkuruoti dėl darbuotojų. Susitarimas nekonkuruoti dėl darbuotojų gali būti laikytinas netiesiogine priemone fiksuoti darbuotojų atlyginimus žemesniame lygyje arba įmonių susitarimu neinovuoti ar neiti į naujas rinkas“, – pasakoja advokatė.

ES nacionalinės konkurencijos priežiūrą atliekančios institucijos prieš kelerius metus jau yra įmonėms pritaikiusios baudas už šio pobūdžio susitarimus Vengrijoje, Lenkijoje, Portugalijoje. Lietuvoje taip pat jau yra viena šio pobūdžio byla. 2021 m. Konkurencijos taryba nubaudė LKL ir 10 krepšinio klubų dėl to, jog  LKL priėmė sprendimą nutraukti 2019–2020 m. čempionatą dėl COVID-19 viruso sukeltos pandemijos, ir tuo pačiu susitarė, kad klubų krepšininkams nebus mokami atlyginimai ar piniginės kompensacijos už likusią čempionato dalį. Dėl šio Konkurencijos tarybos sprendimo šiuo metu vyksta teisminiai ginčai.

„Verslui svarbu prisiminti, jog konkurencijos teisė draudžia bet kokias įmonių bendradarbiavimo formas, kurios riboja ar gali riboti konkurenciją. Kiekviena įmonė sprendimus dėl savo ūkinės veiklos, įskaitant sprendimus dėl personalo sudėties, turėtų priimti savarankiškai, nederindama jų su kitomis įmonėmis. Įmonių nekonkuravimo susitarimai yra galimi tik koncentracijų ir tam tikrų vertikalių susitarimų atvejais, užtikrinant, jog yra griežtai laikomasi konkurencijos teisėje numatytų sąlygų“, – akcentuoja ji.

Prielaidos nesąžiningai konkurencijai

Sąžiningos konkurencijos sąlygų pažeidimas yra viena iš realiausių grėsmių, kuri gali kilti talentus persiviliojančioms įmonėms. Advokatų kontoros teisininkė Viktorija Dubovskienė sako, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) savo praktikoje yra suformavęs tris sąlygas, kurioms visoms esant darbuotojų viliojimas pripažįstamas nesąžiningos konkurencijos veiksmu.

Pirmoji sąlyga – ar darbuotoją viliojanti įmonė yra konkurentė jo dabartinei darbovietei. Konkurencijos įstatyme konkurentai apibrėžiami kaip ūkio subjektai, kurie toje pačioje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Atitinkamai nesąžininga konkurencija perviliojant darbuotojus Konkurencijos įstatymo pagrindu draudžiama tiek tais atvejais, kai ūkio subjektai yra konkuruojantys, tiek ir tada, kai galimybė konkuruoti gali būti įgyvendinta vėliau.

„Taip pat vertinama, ar veiksmai buvo atlikti turint tikslą konkuruoti nesąžiningai. Nesąžiningos konkurencijos veiksmai perviliojant darbuotojus nustatomi atsižvelgiant į darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvaciją dirbti buvusioje ir naujoje darbovietėje“, – sako V. Dubovskienė.

Vien faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas išvadai dėl nesąžiningos konkurencijos. Apie nesąžiningo darbuotojų viliojimo veiksmus teismas sprendžia pagal tai, ar darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, jai pasibaigus iš karto įsidarbinama konkuruojančioje įmonėje, ypač kai taip pasielgia keli darbuotojai, taip pat jei šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, o konkurentas po jų įdarbinimo įgijo anksčiau neturėtą pranašumą.

Kaip trečią sąlygą teisininkė įvardija tai, ar nesąžiningi darbuotojų perviliojimo veiksmai gali pakenkti buvusio darbdavio ūkinei veiklai. Aiškinantis šią sąlygą nukentėjusi įmonė privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą.

Žala įmonei, iš kurios perviliotas darbuotojas, gali būti ir komercinės paslapties atskleidimas tretiesiems asmenims, mat dėl neteisėto pasinaudojimo tokia informacija atsiranda neigiamų pasekmių, prarandami klientai. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad civilinė atsakomybė atsiranda esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui – kai žala kyla ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais.

Pasverti riziką ir naudą

Pašnekovės teigimu, įmonių vadovai kreipiasi konsultacijų į teisininkus, tačiau paprastai tie, iš kurių darbuotojai buvo pervilioti. Dažniausi atvejai būna susiję su tuo, kad buvęs darbuotojas, dar tebesitęsiant darbo santykiams ar vos jiems pasibaigus, įkuria analogiškos veiklos įmonę, neretai persiviliodamas ir kolegas. Tokiu atveju, net ir matant, jog įkurta konkuruojanti įmonė, vykdoma tapati veikla, teisininkė pataria visada atsakyti į klausimą, ar padaryta pamatuojama, o ne hipotetinė žala, ir ar ją bus lengva įrodyti pradėjus teisminį ginčą.

„Įmonėms, kurios pačios ieško talentų ir yra pasiryžusios juos persivilioti, taip pat praverstų konsultacija su teisininkais. Jie įvardins galimas rizikas ir teisines kliūtis tai padaryti. Visada reikia pasverti riziką ir naudą, nes suklysti lengva, o ištaisyti klaidą gali kainuoti labai brangiai. Įmonės gali paduoti į teismą ne tik buvusius darbuotojus už tai, kad šie perėjo pas konkurentus, bet ir savo konkurentus už tai, kad šie viliojo jų darbuotojus“, – akcentuoja ji.

Pagrindinės kliūtys, galinčios sutrukdyti persivilioti darbuotoją, yra jo pasirašyti nekonkuravimo ar konfidencialumo susitarimai su dabartiniu darbdaviu.

Nekonkuravimo susitarimas užtikrina, kad darbuotojas neįsidarbins konkuruojančiame subjekte, neužsiims konkuruojančia veikla, neatliks veiksmų pagal darbo ar civilines sutartis asmeniui, užsiimančiam konkuruojančia veikla, neskatins ir neplėtos konkurentų veiklos, nevilios darbdavio darbuotojų, klientų, tiekėjų, nesiūlys jiems nutraukti sutarčių su darbdaviu ir kita. Nekonkuravimo terminas yra ribotas, jis negali viršyti dvejų metų, o šiam laikotarpiui pasibaigus, darbuotojas bus nebesaistomas susitarimo.

„Tuo tarpu konfidencialumo susitarimai skirti tam, kad neleistų darbuotojui atskleisti, perduoti ar naudoti darbdavio konfidencialios informacijos, o sankcijos esant tokių susitarimų pažeidimams dažnai siekia dešimtis tūkstančių eurų. Nors toks susitarimas neriboja darbuotojo teisės įsidarbinti bet kokioje kitoje įmonėje, bet darbuotojus neretai atgraso pereiti į kitą darbą vien dėl rizikos susitarimą pažeisti“, – įvardija V. Dubovskienė.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: