Tapybos paroda „PASKUI SAVE. Būsenos dailės terapijos kontekste“

Vasario 4 d. 17.15 val. kviečiame į Vaidos Virbalaitės tapybos parodos „PASKUI SAVE. Būsenos dailės terapijos kontekste“ atidarymą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (Respublikos g. 14) , II a. erdvėse.

Parodos autorė – panevėžietė, baigusi Vilniaus dailės akademiją, daug metų dirbusi reklamos ir leidybos srityse redaktore, projektų vadove, stiliste, meno redaktore, kūrusi mados ir stiliaus leidinius. Prieš ketverius metus vėl pradėjusi intensyviai tapyti ir piešti. Šiuo metu studijuoja dailės terapiją Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir savo žinias pritaiko socialinėje srityje.

Šią tapybos parodą V. Virbalaitė pristato kaip dailės terapeutė. Tai viena meno terapijos krypčių, jungianti dailę, mediciną, psichologiją, psichoterapiją, specialųjį ugdymą, socialinį darbą, galinti padėti žmogui išreikšti savo mintis, jausmus ir gyvenimo patirtis panaudojant tam tikras meninės raiškos priemones.

„Savo darbe privalau nuolat save stebėti. Dėmesingas įsisąmoninimas – nuolatinis mano palydovas. Vienas iš būdų su juo draugauti – kasdien kurti, tokiu būdu reflektuojant kasdienes vidines ir išorines patirtis. Man tai priimtina, todėl, kad ir kas bebūtų, prie popieriaus ar drobės prisiliečiu kasdien. Privalau tai daryti ir dėl asmeninio tobulėjimo, ir dėl savo teikiamos paslaugos kokybės. 

Tiesa, neturiu konkretaus ir atpažįstamo braižo – drobėje tapau ne  nuolat, kūrybos procesas vyksta cikliškai. Esant poreikiui piešiu pieštuku, lieju akvarelę, piešiu chna dažais, dekoruoju sienas… Kaskart taip, kaip norisi. Pasitikiu spontaniškais impulsais. Jie apie mano patiriamas būsenas „praneša“ tiksliausiai.

Mano tapybos darbai – mano vidinių patirčių ir būsenų atspindys. Beveik visi jie sukurti be jokios išankstinės vizijos apie tai, kas galiausiai ant drobės turėtų atsirasti. Aš tiesiog einu paskui jausmą, mintį ir savo kūno judesį. Kai kurie paveikslai yra daugiasluoksniai, nutapyti stiprios transformacijos metu – iš šviesių pavirtę į tamsius arba atvirkščiai. Kuriant terapiniame kontekste nesilaikau jokių taisyklių, nes jos neleidžia „išjausti“ būsenos iki galo. O „išjausti“ būtina – moksliniais tyrimais įrodyta, jog sulaikomos, gniaužiamos emocijos lemia įvairius negalavimus, ligas.

Nuolatinė spontaniška kūryba, kitų kūrybos stebėjimas padovanojo man suvokimą, kad GYVENIMAS yra STEBUKLAS, kad kiekviena patirties akimirka – dovana“, – teigia parodos autorė.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos inf.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Sponsored video


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: