Tarp atvykėlių iš Afganistano – teisininkai, farmacininkai ir IT specialistai

Į Lietuvą iš Afganistano evakuoti ir šiuo metu Raseiniuose gyvenantys Afganistano piliečiai ateitį sieja su mūsų šalimi, tačiau norėtų persikelti į didžiuosius miestus, kur lengviau integruotųsi į visuomenę. Dalis jų neatmeta galimybės išvykti į kitas ES šalis. Tai aiškėja Užimtumo tarnybai kartu su šios rajono savivaldybe planuojant perkeltų žmonių galimybes gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Šiuo metu visi 177 iš Afganistano atvykę žmonės laukia sprendimo dėl pabėgėlio statuso suteikimo,. Tuo pačiu metu vyksta paruošiamieji darbai: bendradarbiaujama tarpinstituciniu lygiu, prisidedant ir Migracijos departamentui, nevyriausybinėms organizacijoms.

„Šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje svarbus kiekvienas kvalifikuotas ir motyvuotas specialistas, darbuotojų laukia visų sektorių įmonės. Lankėmės Raseiniuose, palaikome glaudžius ryšius su savivaldybe, gerai žinome šio rajono darbo rinkos situaciją bei įmonių poreikį, nuolat vertiname situaciją kitose Lietuvos vietovėse. Tikiu, kad visi kartu galime padėti greičiau integruotis mūsų visiems, kurie to norės“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Pirmines teisines procedūras šiuo laikotarpiu turi atlikti savivaldybė, tačiau Užimtumo tarnyba taip pat prisideda. Pirmas žingsnis – surinkti iš atvykusių asmenų išsilavinimą patvirtinančius dokumentus. Vėliau, padedant Studijų kokybės vertinimo centrui, juos būtina įvertinti ir pripažinti.

Užimtumo tarnybos Raseinių skyriaus vedėja Drąsė Butkienė patvirtino, kad šiuo metu išsilavinimą patvirtinančius diplomus pateikė penki žmonės, iš kurių tik vienas yra baigęs anglų filologijos studijas. Vieno vertėjo žmona turi dokumentus, patvirtinančius jos anglų kalbos mokytojos kvalifikaciją.

Taip pat surinkta 16 kitų kvalifikaciją ar kompetenciją patvirtinančių pažymėjimų, sertifikatų ir kitų panašių dokumentų. Tarp Lietuvos kariams talkinusių vertėjų du yra baigę teisės ir politikos mokslus, tiek pat – IT studijas. Išsilavinimo pripažinimo siekia ir keli farmacininkai, slaugos specialistai, automobilių mechanikas. Pastarasis tvirtino galintis susikalbėti net 5 užsienio kalbomis. Dalis asmenų ketina susiekti su buvusiomis mokymo įstaigomis ir gauti rašytinius patvirtinimus, jog ten įgijo kvalifikaciją.

Jei atvykėliai nuspręstų likti Lietuvoje ir registruotis Užimtumo tarnyboje pabėgėlio statusu, darbdaviams bus suteikta galimybė pasinaudoti remiamojo įdarbinimo priemonėmis.

Pastarosiomis savaitėmis vyko vietinių darbdavių apklausa, kai kurios įmonės parodė susidomėjimą naujais darbuotojais. Pavyzdžiui, bendrovė „Norvelita“ sutiktų įdarbinti dalį pabėgėlių, bet siūlytų tik išsilavinimo ar patirties nereikalaujančias pozicijas. Visgi dauguma atvykusių norėtų dirbti kvalifikuotus darbus, kur sunku būti integruotis, nemokant lietuvių kalbos.

Dalis pabėgėlių statuso siekiančių asmenų jau dabar mąsto apie galimybę išvykti iš Lietuvos, nes turi giminių Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose ES valstybėse. Raseiniuose įsikūrę afganai neslepia, kad apie tai mąstyti verčia ir geresnė tų šalių socialinių pašalpų sistema.

Šių metų vasarą Užimtumo tarnyboje buvo registruoti 139 pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusą turintys asmenys. Daugiausia iš jų (97) – Vilniaus klientų aptarnavimo departamente. Tokie asmenys gali dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse – jiems gali būti taikomas profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, įdarbinimas subsidijuojant.

Pabėgėliai į Lietuvos darbo rinką paprastai integruojasi per pusę metų nuo registracijos Užimtumo tarnyboje dienos. Norimą poziciją lengviau rasti tiems, kurie moka anglų arba rusų kalbą.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: