Komentarai - 2022-01-14

Tarp naujamečių pasižadėjimų – ir pažadas nedalinti savo pinigų sukčiams

Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ klientų aptarnavimo tarnybos vadovė.

Ką įsirašėte į savo 2022-ųjų metų tikslų sąrašą – sukaupti įnašą būstui, sutaupyti pinigų automobiliui, o gal pradėti investuoti ar kaupti papildomai pensijai? Visi šie tikslai pasiekiami taupant, sekant savo išlaidas ir, žinoma, neprarandant pinigų per neapdairumą užkibus ant sukčių užmesto jauko. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, sukčiams praėjusieji metai buvo „dosnūs“, tad kokių naujametinių pažadų laikytis, kad šiemet sukčius sėkmė aplenktų.

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, per praėjusius metus iš gyventojų buvo išviliota 22 proc. daugiau pinigų nei 2020-aisiais. Tuo metu banko saugumo specialistų tirtų sukčiavimo atvejų skaičius pernai buvo daugiau nei 2 kartus didesnis nei ankstesniais metais.

Sukčiavimo metodai tobulėja kartu su technologijomis, ir kibernetiniai nusikaltėliai ieško vis naujų būdų, kaip išgauti svarbią asmeninę informaciją ar priversti atlikti pačių gyventojų neinicijuotus mokėjimus. JAV tyrimų agentūros „Prophecy Market Insights“ duomenimis, pasaulinė sukčiavimo atsiskaitant internetu rinka 2019 m. sudarė apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, o iki 2029-ųjų metų, prognozuojama, turėtų padidėti kone keturis kartus – iki 18,6 mlrd. JAV dolerių.

Štai kodėl naujamečių pažadų sąraše turėtų išsirikiuoti bent keli svarbūs punktai, susiję su asmeninių finansų ir duomenų saugojimu nuo sukčių. Kokie tie pasižadėjimai galėtų būti?

Niekam neatskleisiu asmeninių prisijungimo duomenų

Visų pirma, būtina įsidėmėti šią pagrindinę apsisaugojimo nuo sukčių taisyklę − niekam ir niekada negalima atskleisti savo interneto banko prisijungimo duomenų, Smart-ID PIN kodų ir mokėjimo kortelės informacijos.

Ši informacija yra asmeninė ir skirta tik jums. Perspėkite vyresnius tėvus, senelius ar mažiau patyrusius šeimos narius, kad neprarastų budrumo, jei banko darbuotojais ar policijos pareigūnais prisistatantys asmenys kreipiasi ir reikalauja atskleisti šiuos duomenis.

Sukčiai žino, kad lengviausia apgauti žmogų tuomet, kai jis skuba, yra pasimetęs ir sutrikęs ar kažko nesupranta. Todėl sukčiams yra būdinga kalbėti užtikrintu tonu, gąsdinti nebūtais dalykais, raginti veikti nedelsiant ir taip sukelti stresinę situaciją.

Atsidūrę tokioje situacijoje, nepasimeskite ir išlaikykite šaltą protą. Atminkite, kad telefonu ar SMS pranešimais siunčiant nuorodą šie duomenys niekada nerenkami. Vietoje to, kad darytumėte, ko prašo sukčiai, paskambinkite savo šeimos nariams, artimiesiems, draugams – tai leis nusiraminti ir blaiviai įvertinti situaciją.

Atminkite, kad vienintelis atvejis, kai banko darbuotojai prašo identifikuoti save – tuomet, kai į banką kreipiatės jūs patys ir todėl jūsų prašoma patvirtinti savo tapatybę.

Netvirtinsiu paties neinicijuotų mokėjimų

Negalėdami išgauti asmeninės informacijos ir prieigos prie sąskaitų, sukčiai ieško įvairių būtų priversti gyventojus atlikti mokėjimų operacijas, kurias inicijuoja sukčiai, o ne patys gyventojai.

Štai, pavyzdžiui, dviejų faktorių autentifikavimas užtikrina itin auštą saugumo lygį, tačiau pasitaiko atvejų, kai dėl skubėjimo ar neapdairumo gyventojai patys padeda sukčiams − patvirtina savo pačių neinicijuotą mokėjimą, kurį jiems tiesiog kažkas atsiuntė.

Taigi, nei iš šio nei iš to pasirodžius „Smart-ID“ ar išmaniosios banko programėlės pranešimui patvirtinti mokėjimą, kurio pats neinicijavote, turėtumėte išsyk atmesti tokį prašymą.

Net jei patys inicijuojate mokėjimą ar kitą operaciją, visuomet įvertinkite, ar telefono ekrane rodomas prašymas įvesti slaptažodį ir kontrolinis kodas tikrai sutampa.

Nepatikėsiu SMS žinute apie blokuotą sąskaitą ar plaunamus pinigus

Netikėtas skambutis telefonu, SMS žinutė ar el. pašto laiškas banko vardu su informacija apie neva blokuotą ar užgrobtą sąskaitą – ypatingai dažnai naudojamas sukčių triukas. Čia gyventojams koją pakiša tai, jog sukčiai prisistato banko vardu.

Dažnai su klaidomis surašytuose laiškuose ir žinutėse teigiama, kad per asmeninę sąskaitą plaunami ar iš jos pasisavinti pinigai, todėl būtina delsiant imtis veiksmų, o tam reikia patvirtinti jūsų tapatybę.

Atminkite ir pakartokite savo vaikams bei seneliams − negalima spausti jokių nuorodų, kurias mums atsiunčia elektroniniu paštu, SMS ar pokalbių programėlių pagalba. Tai gali būti virusas arba ataka, skirta išvilioti svarbius duomenis. Nevalia vykdyti ir prašymo suvesti arba padiktuoti savo prisijungimo prie interneto banko ar kortelės duomenis.

Visgi jei tokie melagingi skambučiai ar žinutės kelia nerimą dėl sąskaitų saugumo, verčiau patys susisiekite su banko konsultantais viešai prieinamu banko telefono numeriu – taip tikrai žinosite, kad bendraujate su banko atstovu.

Linkime laikytis šių patarimų, kad sukčių galimybės išvilioti jūsų pinigus sumenktų iki minimumo ir metų pabaigoje prie savo pažado nedalinti sunkiai uždirbtų pinigų sukčiams galėtumėte padėti varnelę – „įgyvendinta“.

O jei supratote, kad išvengti sukčių pinklių nepavyko, svarbiausia kuo greičiau apie įvykusį sukčiavimo atvejį pranešti bankui ir policijai bei blokuoti savo kortelę. Tokiu atveju galimybė išsaugoti lėšas ar sustabdyti netinkamą mokėjimą padidės, o apie sukčių ataką sužinoję banko darbuotojai įspės būti budrius ir kitus klientus.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: