Teatras – mūsų krašto sąmoningumo mokykla: Rokiškėnų patirtis tarptautiniame festivalyje Bulgarijoje

Teatras – tai daugiau nei menas. Tai – erdvė, kurioje auga ir plečiasi žmogaus sąmoningumas, empatijos jausmas ir patriotiškumas. Būtent todėl teatras turi ypatingą vietą mūsų krašto kultūriniame gyvenime, o kiekviena galimybė išeiti už savo įprastos aplinkos ribų tampa svarbi ne tik kaip kūrybinis įvykis, bet ir kaip žingsnis į gilesnį pasaulio bei savęs supratimą.

Birželio 13–18 dienomis Kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondo dramos studija, vadovaujama režisieriaus Jono Buziliausko, atstovavo Lietuvai tarptautiniame teatrų festivalyje „Vreme“ Bulgarijoje, Vratsos mieste. Ši išvyka – jau trečioji trupės tarptautinė patirtis – atvėrė naujas kultūrines ir menines perspektyvas, kurios dar labiau sustiprino mūsų krašto teatrinę tapatybę.

Festivalyje dalyvavo trupės iš Sakartvelo, Latvijos, Rumunijos, Kroatijos, Bulgarijos, Ukrainos, Lenkijos. Jų kontekste rokiškėnai scenoje pristatė Vinco Mykolaičio-Putino dramą „Valdovas“, kuri buvo pastebėta ne tik žiūrovų, bet ir spektaklius stebėjusių ekspertų. Jie kraštiečių darbą įvertinta už prasmingus režisūrinius sprendimus, išmoningą scenografiją ir įtaigią aktorių vaidybą. Tačiau dar svarbesnė buvo galimybė matyti kitų trupių kūrinius – tai gilino supratimą apie teatro galimybes ir svarbą šiuolaikinėje visuomenėje.

Festivalio scena virto daugiabalsiu dialogu – nuo Fridos Kahlo gyvenimo atspindžių iki Trojos karo vizijų, nuo šokio ir muzikos kompozicijų iki monologų apie žmonių vienatvę ir socialinį atskyrimą. Kiekvienas spektaklis skatino apmąstyti žmogaus vidines būsenas, visuomenės skaudulius ir būties trapumą. Tai buvo tikra sąmoningumo pamoka – tiek aktoriams, tiek žiūrovams.

Rokiškėnų trupės nariai neapsiribojo vien pasirodymu – jie aktyviai dalyvavo meistriškumo dirbtuvėse, diskutavo su kitais kūrėjais, lankėsi Vratsos kultūros objektuose, dalinosi idėjomis, klausėsi ir mokėsi. Tokie susitikimai – tai mokykla, kurioje ugdomi ne tik meniniai gebėjimai, bet ir atvirumas pasauliui, gebėjimas mąstyti giliau, jautriau.

Širdį sušildė susitikimai su senais bičiuliais – punskiečiais ir rumunų trupe, kurios jautrus spektaklis „Airiška poema smuikui ir sielai“ ne vieno mintyse pažadino prisiminimus apie žmogaus trapumą ir laikinumą. Emociniu festivalio finalu tapo kartvelų pasirodymas prieš uždarymo ceremoniją – jų daina, atlikta teatro prieigose, priminė, kad menas kalba širdžių kalba.

Festivalis dar kartą įrodė, kad teatras – tai gyvas kultūrinis audinys, kuris stiprina bendruomenes, ugdo atsakomybę, moko klausytis ir kurti prasmingą dialogą su pasauliu. Mūsų kraštui toks teatras yra vertybė, formuojanti ne tik kultūros, bet ir žmogiškumo pamatus.

Už šią neįkainojamą patirtį ir finansinę paramą Kunigo švietėjo Jono Katelės fondo dramos studija nuoširdžiai dėkoja Rokiškio rajono savivaldybei bei fondo valdytojui Leonardui Šablinskui. Jūsų dėka Rokiškio rajone gimsta vis daugiau prasmingų iniciatyvų, kurios jungia žmones mene ir menui.

Artimiausiu metu spektaklį „Valdovas“ bus galima išvysti Ukmergėje (liepos 5d.), Rokiškyje ir Juodupėje (liepos 6 d.). Kviečiame patirti teatrą kartu.