Teisingumą atstatė, bet lazda smogs kitu galu

Valstybinės institucijos net ir įsigaliojus teismų sprendimams nesugebėjo nugriauti neteisėtai pastatytų motelių pačiame JUNESKO paveldo objekte – Nidoje. O štai Biržuose pastatytą šašlykams kepti židinį, kaip ypatingą strateginį objektą, užgriuvo visa įstatymų jėga ir nugriovė priverstinai.

Maža to – buvo pareikalauta didžiulės sumos už statinio, kuris iš dalies jau buvo nugriautas pačių šeimininkų, nugriovimą. Tačiau panašu, kad atstatant vieną teisingumą gali būti pažeista teisybė kitų žmonių atžvilgiu.

Nugriovė malkinę ir židinį

Praėjusią savaitę Biržuose, Šermukšnių gatvėje, ties 39 namu buvo nugriautas savavališkas statinys. Pasamdyti rangovai nugriovė valstybinėje žemėje pastatytą malkinę – stoginę. Židinį jau buvo nusikėlę patys jo savininkai.Šiuos statinius buvo pasistatę Šermukšnių gatvėje gyvenantys Vitalija ir Kostas Drevinskai.

Pasak Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės ryšiams su visuomene Vidos Aliukonienės, tai pirmas atvejis ne tik Biržuose, bet ir Panevėžio krašte, kai priverstinai nugriaunamas savavališkas statinys.

Kiek laiko užtrunka procesas, kai nugriaunamas savavališkai pastatytas statinys, pasak V. Aliukonienės, priklauso nuo teismų sprendimų priėmimo efektyvumo ir nuo antstolių veiksmų.

Visas procesas Biržuose pajudėjo po to, kai Statybos inspekcija gavo kaimynystėje esančio žemės sklypo savininės Birutės Kvedaravičienės skundą, persiųstą iš Biržų policijos komisariato.

Savavališka statyba užfiksuota 2011 metais. Po metų buvo kreiptasi į teismą dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymo. Statiniai nugriauti šiemet.

Taigi, teisinės procedūros – teismai, antstolių veiksmai – truko beveik 4 metus.

Statybos inspekcija parinko rangovą statiniams griauti, jis pateikė sąmatą. Sąmatinė griovimo darbų kaina siekė 3651 eurą.

Priverstinį nugriovimą vykdė antstolis. Griovimo išlaidas turės padengti statytoja. Ji įpareigota statybines atliekas sutvarkyti iki birželio 14 dienos.

Atstatant vieną teisingumą pažeidė kito teises

„Daugiau nei 30 metų su šeima gyvenome ramiai. O po to patekome į tokią mėsmalę, kad niekam nelinkėčiau. Tokios neteisybės, tokio ne vietoje vykdomo teisingumo – baisu. Nei juoktis, nei verkti. Baisu, kai tave, tiek metų dirbusį, padaro valstybės priešu. Patys statinius griovę darbininkai kalbėjo – tu kažkam turėjai būti padariusi labai blogo, kad su tokiu įstatymų griežtumu prieš tave ėjo“, – kalbėjo nugriautų statinių savininkė biržietė Vitalija Drevinskienė. Moteris sako, kad akligatvyje, savo sklypo pašonėje, ji pasistatė malkinę ir židinį manydama, jog tai daro teisėtai. Statinys buvo be pamatų, ant blokelių, tad jam leidimo lyg ir nereikėjo.Juolab kad Drevinskai vadovavosi žemėtvarkos sudarytu planu, kurį pasirašė buvusi Biržų rajono Žemėtvarkos skyriaus vadovė Palmyra Prašmantienė.

Pagal šį sklypo planą buvo numatyta, kad kaimynystėje gyvenantys žmonės į savo namus važiuoja Drevinskų privačia namų valda, už kurią ji moka mokesčius. O kaip kompensacija už tai jiems buvo naudoti priskirtas vienas aras žemės, ant kurios jie ir pasistatė nelemtus statinius.

Už šį žemės arą buvo mokami mokesčiai dar nuo sovietmečio. Deja, sako, nepagalvojo jo išsipirkti, kai vyko privatizacija.

Kai kilo ginčas, kad statinys pastatytas ant valdiškos žemės, V. Drevinskienė bandė žemę nusipirkti arba išsinuomoti. Tačiau jai neleido, nepavyko pasidaryti net geodezinių matavimų. Ji kreipėsi į teisininkus, kurie davė 50 procentų tikimybę, jog ji laimės. Deja, sako nežinojusi, kad prieš ją atsisuks visa teisingumą vykdanti sistema.

„Pasakysiu tiesiai – matininkai bijojo eiti man matuoti sklypą. Esu įsitikinusi, kad kerštavo Nacionalinės žemės tarnybos Biržų skyriaus vadovė Aldona Stankevičienė po to, kai mano globojama Aldona Jaronytė nutraukė jai parašytą testamentą. O pilietė Birutė Kvedaravičienė, ėjusi į teismus ir rašiusi skundus, mano manymu, buvo tik įrankis, nes labai jau gerai apie viską informuota buvo“, – savo nuomonę dėstė V. Drevinskienė.

Moteriai skaudu buvo ir tai, kad prieš ją teisme Žemės tarnybai atstovavo teisininkas Vytautas Cechanavičius, kuris ir pats, anot moters, nėra šventai besilaikantis įstatymų. Neseniai nuskambėjo istorija, kad jo šeima gavo iš valstybės pinigų nusigriauti karsto reiškinių paliestą namą, tačiau to taip ir nepadarė.

„Jei su manimi šitaip, tai ir aš galiu užsispirti. Kaimynas į savo kiemą galės važiuoti kaip tik nori. Tversime tvorą, ir viskas. Kodėl aš turiu leisti važiuoti per savo sklypą, jei jis nėra servitutinis? Dabar valdžia galės spręsti, kaip jam elgtis“, – svarstė V. Drevinskienė.

Kaimynystėje gyvenantis Jonas Henrikas Vegys, paklaustas, kaip jis planuoja privažiuoti prie savo sklypo, jei kaimynė užtvers tvorą, atsakė: „Skrisim, o ką darysi? Tegul valdžia galvoja. Iš pat pradžių, kai prasidėjo tas triukšmas, mes net nekreipėme dėmesio, manėme, kad viskas tvarkoje, taip ir baigsis. Bet vėliau supratome, kad mes visi pralaimėsime“, – sakė J. Vegys.

Nacionalinės žemės tarnybos Biržų skyriaus vadovė Aldona Stankevičienė sako, kad valstybinė žemė buvo užimta ir ją reikėjo atlaisvinti. O jį įteisinti Drevinskams nebuvo jokios galimybės.

„Jei Drevinskai užtvers, Vegys tikrai nepateks į savo sklypą. Bet jie neturi teisės užtverti gatvės“, – įsitikinusi A. Stankevičienė.

Dėl statinių nugriovimo yra teismo sprendimas, o ne Stankevičienės kerštas. Aš čia niekuo dėta. Nenoriu ta tema net kalbėti, ir taip esu apšmeižta per visą Lietuvą“, – aiškino valdininkė.

Rajone – dar keli atvejai

Biržų rajone šiuo metu atliekamos dar trys savavališkų statinių padarinių šalinimo procedūros. Surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai pašalinti tokios statybos padarinius. Statytojams per nurodytą terminą nepašalinus padarinių (nenugriovus ar neįteisinus), bus kreipiamasi į teismą dėl įpareigojimo tai atlikti.Šiuo metu be statybą leidžiančių dokumentų yra statoma aikštelė Smaltiškių kaime, žemės ūkio padargų sandėlis Vabalninke bei ne projekte numatytoje vietoje statomas pagalbinis ūkio paskirties pastatas Biržuose.

Savavališkos statybos aktas buvo surašytas ir dėl buvusio pašto arklių pastato kapitalinio remonto Vilniaus gatvėje.

Statytojas pasinaudojo įstatymų numatyta galimybe įteisinti statybą – parengė dokumentaciją ir, sumokėjęs įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gavo statybą leidžiantį dokumentą.

Jurgita Morkūnienė
Nuotraukoje: Akligatvyje esančiame žemės sklype, už kurį nuo sovietmečio mokėjo mokesčius, šeima pastatė židinį ir malkinę. Dėl to pajuto visą valstybės įstatymų galią.