Telšių kraštas dažnai vilioja kitų regionų gyventojus ne tik unikalia architektūra, skaniu maistu bei gražia gamta, tačiau ir kalba, kuri, atrodo, tokia panaši į mūsų, tačiau tuo pačiu – kitokia. Išgirsti kalbantį vietinį – nesunku, kadangi žemaičiai stengiasi išlaikyti savo kultūrą bei kalbą kasdien ją puoselėdami buityje.
Visgi, ne tik įmantri kalba yra dėmesio vertas traukos „objektas“. Telšių rajone tikrai labai daug unikalių vietų, kurios puikiai atskleidžia Žemaitijos dvasią. Pradėti savo kelionę, kurios tikslas geriau pažinti rajoną, siūlome nuo trijų pagrindinių taškų.
Biržuvėnų dvaro sodyba ilgus metus slėpė lobį
Nuostabus XVIII-XIX amžių simbolis Biržuvėnų dvaro sodyba labai puikiai iliustruoja to meto architektūros ir tuo pačiu gyvenimo laikotarpį. Tiek paprastesnių žmonių, tiek kilmingesnių. Šioje, kaip ir daugelyje panašaus tipo sodybų, buvo atliekama feodalinė baudžiava, tad išsilaikiusi autentika labai puikiai iliustruoja to meto žmonių kasdienybę.
Aplankyti dvarą verta vien dėl to, kad jame labai puikiai išsilaikę to meto pastatų kompleksų dalys, tai yra, ūkinis pastatas, gamybinis, gyvenamoji zona bei reprezentacinė erdvė, kuri skirta svečiams priimti. Nors iš pirmo žvilgsnio dvaras gali atrodyti labai paprastas, galbūt net minimalistinio stiliaus, tačiau būtent toks gyvenimas ir virė beveik 200 metų Biržuvėnuose.
Liaudies architektūros stilius puikiai atsispindi mažose dvaro smulkmenose: fasadas apkaltas lentomis, stogas – čerpinis, langai – balti, dekoruoti liaudies akcentais. Tiesa, daugelį stebina tai, kad dvaro plotas siekia net 900 kv. metrų. Juose rasite nemažai autentiškų to metų radinių, pavyzdžiui, puikiai išsilaikiusius židinius, kurie čia buvo atvežti net iš Paryžiaus, unikalius koklius, galiausiai, tam metui ne tokias ir būdingas grindų plyteles, kurios skiria aukštuomenės bei vargingiau gyvenusių žmonių buitį.
Dvaro sodybos valdininkai buvo Gorskių giminė. Jie – bajorai, tad galėjo džiaugtis kur kas lengvesniu gyvenimu, turėjo nemažai pavaldinių, kurie užtikrino patogią kasdienybę. Paties dvaro projekto iniciatorius buvo Mykolas Gorskis. Tiesa, Gorskių giminė paliko dvarą II-ojo pasaulinio karo metais. Dalis daiktų išdalinti kaimiečiams, brangesnius – jie pasiėmė su savimi, tie, kurie buvo per sunkūs, buvo paslėpti pačiame dvare. Nesvajokite apie lobį, kurį galima rasti paslėptą sienose arba grindyse, kadangi jis jau rastas. Turtus rado po 61-ierių metų į tėviškę grįžusi jauniausioji dukra Janina, kurios nurodytoje vietoje buvo atkasti 290 porcelianiniai indai ir pasidabruotos vazos, kurios buvo skirtos šampanui, senas vynas, tiesa, kurio vertė su metais tik auga. Rastas lobis buvo padovanotas Žemaičių vyskupystės muziejui, kuriame ir iki šiol galite pamatyti šiuos eksponatus.
Žemaičių muziejus „Alka“ – vietinių pasididžiavimas
Telšiuose esantis muziejus „Alka“, dar kitaip vadinamas Žemaičių kaimo muziejumi, yra dėmesio verta lankytina vieta, kuri svarbi ne tik žemaičiams, tačiau ir kiekvienam lietuviui. Na, arba bent jau turėtų būti, kadangi čia yra saugoma tūkstančiai eksponatų rastų būtent Žemaitijoje. Jie labai puikiai atspindi turtingą ne tik materialine, tačiau ir dvasine prasme, šio rajono gyventojų kasdienybę. Vietiniai gali didžiuotis, kad būtent Žemaitijoje buvo rasta ir vis dar yra randama ypač daug eksponatų, kurie išsilaikė iki šių dienų.
Ypač daug dėmesio muziejuje sulaukia kolekcijos, kurios yra orientuotos į dvarų paveldą. Juk visada smalsu sužinoti – kaip gyveno turtingiausieji vietos dvariškiai, bajorai. Iki šiol jų palikuonys stengiasi bendradarbiauti su muziejais ir ne tik padovanoti rastų dokumentų, atvaizdų, galiausiai, indų, tačiau ir prašo padėti „atkasti“ šaknis, kurios dažnai siekia Viduramžius.
Verta daugiau dėmesio skirti ir senųjų dievdirbių palikimui, kuriam taip pat skirta atskira kolekcija. Joje yra surinkti šventųjų atvaizdai, kurie pateikti medžio drožiniuose arba skulptūrose. Nuostabiai atrodo Rūpintojėlio skulptūros, kurios, kaip teigia šaltiniai, savu metu buvo kiekvieno Žemaičio namuose. Įdomu tai, kad ši dievybė kituose mūsų šalies regionuose nėra paplitusi.
Varnių šv. Apaštalų Petro ir Paulius bažnyčia
Jeigu Jus domina religija – visada kviečiame aplankyti ir Varnių šv. Apaštalų Petro ir Paulius bažnyičą. Joje mokėsi ir M. Valančius, tad jo blaivybės ištakų gana daug šio pastato interjere bei pamokymuose. Bažnyčia yra barokinė, bazilikinė, kryžminio plano, dvibokštė. Ši nuostabi bažmyčia buvo pastatyta 1691 metais. Pastatą finansavo garsiausios XVII a. antros pusės Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės didikų dinastijos atstovas ir tuo pačiu Žemaičių vyskupas Kazimieras Pacas. Objekte puikiai atsispindo Vėlyvojo Baroko eksterjeras, ryškiausi akcentai: trijų navų bazilika su transeptu, dviem koplyčiomis, dviem į priekį išsišovusiais keturkampio plano bokštais su varpine. Visgi, interjere galima pamatyti ir klasicistinio griežtumo ir sustabarėjusio lakoniškumo.
Vidus yra iš 3 navų. Įrengta net 12 altorių. Istoriniai šaltiniai pasakoja, kad per 1817 m. miesto gaisrą katedra apdegė ir vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis ją suremontavo už 15 000 sidabrinių rublių, kurie buvo surinkti iš žmonių. Taip šis religinis pastatas buvo prikeltas antram gyvenimui ir šiuo metu džiugina ne tik tikinčiųjų, tačiau ir architektūros mėgėjų akis. 2001-2003 m. atnaujintas vargonų prospektas, kuris bažmyčios lankytojus džiugina nuostabiu gaudesiu audinčiu ne vieną metrą nuo religinio objekto durų.
Rainių žudynių vieta – visos tautos tragedija
Susipažįstant su Telšių rajonu reikia aplankyti ir skaudžias vietas, kurioms svarbu atiduoti pagarbą. Viena tokių yra 1941 m. birželio 22–28 dienomis įvykusi Rainių tragedija. Birželio 24-osios naktį besitraukiantys sovietiniai kariai nužudė 75 Telšių kalėjimo politinius kalinius. Tai buvo rajono mokytojai, mokiniai, ūkininkai, amatininkai, galiausiai, darbininkai, kurie buvo nuteisti dėl savo politinių pažiūrų. Tai – didelė tragedija ne tik šiam kraštui, tačiau ir visai Lietuvai, tad aplankydami paminklą – pagerbsite jų atminimą.
Kankinių įamžinimas atspindėtas 1989-ais metais statytoje memorialinėje lentoje. 1991-ais metais taip pat buvo pastatyta Kančios koplyčia, o greta jos – pasodintas Atminties ąžuolynas. Pačioje koplyčioje taip pat yra įrengta ir specialiai šiai tragedijai pažymėti ekspozicija. Koplyčios projekto autorius – A. Žebrauskas. Jeigu norite apsilankyti koplyčios viduje – pamaldos vyksta kiekvieną sekmadienį. Laukiami ne tik vietiniai, tačiau ir miestelio svečiai. Taip pat ypatingas paminėjimas vyksta per kiekvienų metų Jonines, kadangi diena sutampa su tragedijos metinėmis.
Šie keturi Telšių krašto objektai – tik pati pradžia nuo kurios siūlome pradėti pažinimo kelią. Svarbiausia – žengti pačius pirmus žingsnius, kurie įtrauks šalies pažinimą.
Tekstas parengtas pagal Turizmo rinkodaros asociacijos įgyvendinamo projekto Nr. 05.4.1-LVPA-K-808-02-0022 „Turizmo e-rinkodaros priemonių taikymas” įgyvendinamo pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“ informaciją.
Daugiau apie šiuos bei kitus lankytinus objektus Lietuvoje – rasite https://tura.lt/atrask-lietuva/.
