Tęsiami aštriašnipio eršketo išteklių atkūrimo darbai

Balandžio 3 ir 8 dienomis Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos specialistai į Šventosios upę paleido po 400 vienetų aštriašnipių eršketų. Šių žuvų jaunikliai į Šventąją išleidžiami du kartus metuose – pavasarį ir rudenį. Nuo 2011 metų eršketų populiacijos atkūrimo programa šalyje vykdoma Šventojoje ir Neryje, nes būtent į šias upes prieš keletą dešimtmečių Nemunu ir atplaukdavo šios žuvys.

Žuvininkystės tarnybos pranešime spaudai teigiama, kad praėjusių metų liepą iš Kanados buvo atskraidinta, o vėliau iš Vokietijos atvežta 600 gramų aštriašnipių eršketų ikrų ir 30 tūkst. vienetų lervučių. Dalis paaugintų eršketukų buvo perduota toliau auginti Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Laukystos ir Simno poskyriams.

Pernai rugsėjo ir spalio mėnesiais 13 200 vienetų aštriašnipių eršketų, kurių svoris siekė apie 4 gramus, buvo paleisti į vidaus vandenis. 7 000 eršketukų įveista į Šventosios upę Jonavos ir Ukmergės rajonuose ir 6 200 – į Neries upę Širvintų rajone.

Kiti 2 080 aštriašnipių eršketų buvo palikti auginti per žiemą Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyryje. Pasak specialistų, šios žuvytės, maitinamos vitaminais ir mikroelementais praturtintais pašarais, labai sėkmingai augo. Iš 2 080 eršketukų neišgyveno tik dvylika, daugiau kaip 2 000 žuvyčių pasiekė vidutinį 455 g svorį. Kelios žuvys sveria jau daugiau kaip kilogramą, jų ūgis yra 60 cm. Bendras užaugintų aštriašnipių eršketų svoris siekia 941 kg.

Žuvininkystės tarnybos specialistai eršketukus paleido ne tik į Šventosios upę Ukmergės rajone. Per 1 200 šių žuvyčių nuvežta ir paleista į Neries upę Kaišiadorių rajone bei Elektrėnų savivaldybėje.

Dvi dešimtys aštriašnipių eršketų palikta auginti Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyryje. Tikimasi, kad patyrusiems specialistams šią žuvį pasiseks išauginti iki reproduktorių.

Žuvivaisos specialistų tyrimai rodo, kad Šventojoje paleisti eršketų jaunikliai Kuršių marias pasiekia vidutiniškai po 40 parų. Pasitaiko, kad kelionė trunka tik 15 parų, o ilgiausiai keliauja 80 parų. Greičiausiai marias pasiekia silpniausi jaunikliai – juos nuneša upės tėk-mė. Per metus eršketukai užaugs iki kilogramo. Suaugę aštriašnipiai eršketai gali sverti iki 400 kilogramų, jų amžius siekia 100 metų.

Atlantiniai arba Baltijos eršketai, kurių mokslinis pavadinimas yra aštriašnipiai, į Šventąją pirmą kartą išleisti 2011 metais – 30 eršketų jauniklių dovanojo Lenkijos žuvininkystės institutas. 2012 metų rudenį į Šventąją pirmą kartą paleistas ne atvežtas iš užsienio, o Lietuvos žuvivaisos specialistų inkubuotas eršketų mailius. Žuvų ikrai buvo atgabenti iš Kanados, eršketukai paauginti Žuvininkystės tarnybos poskyriuose, esančiuose Rusnėje bei Simne.

Kaip teigia žuvivaisos specialistai, aštriašnipis eršketas šiuo metu yra viena labiausiai nykstančių eršketinių žuvų rūšių, įrašytų ne tik į Lietuvos, bet ir į Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, kitų šalių saugomų rūšių sąrašą. Dar praėjusiame amžiuje šios žuvys buvo svarbus žvejybos objektas. Tarpukario Lietuvoje Nemune, Neryje, Merkyje, Šventojoje, Baltijos jūros pakrantės vandenyse buvo sužvejojami 200-300 kilogramų sveriantys eršketai. Paskutinis aštriašnipis eršketas Lietuvos vandenyse sugautas 1975-iais ties Palanga, o Baltijos jūroje – 1996 metais prie Saremo salų. Pirmieji atkurti eršketų populiaciją Baltijos jūroje užsimojo lenkai bei vokiečiai, jų pavyzdžiu pasekė ir lietuviai.

Loreta EŽERSKYTĖ