Tik viena savivaldybė įgyvendina įstatymo reikalavimus: nevyriausybininkai ragina taisyti situaciją

Atlikus savivaldybių apklausą paaiškėjo, kad tik viena savivaldybė įvykdė atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo reikalavimą viešinti teritorijas skirtas atsinaujinančių išteklių energetikos bendrijoms, nors tai prisidėtų prie energetinės transformacijos ir būtų finansiškai naudinga gyventojams. Nevyriausybinė organizacija siūlo taikyti sankcijas už įstatymo neįgyvendinimą.

Apklausa atskleidžia – tik Rokiškio savivaldybė viešina svarbią informaciją

Nevyriausybinė aplinkosauginė organizacija VšĮ „Žiedinė ekonomika“ atliko apklausą siekdama įvertinti kaip yra įgyvendinamas atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo reikalavimas, pagal kurį kiekviena savivaldybė savo interneto svetainėje turi būti paskelbusi informaciją apie joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir kitas vietas, tinkamas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų energijos gamybos įrenginiams. Rezultatai yra šokiruojantys – tik viena iš 60 Lietuvos savivaldybių – Rokiškio – šį įstatymu numatytą reikalavimą įgyvendina.

„Ši situacija atskleidžia ne tik informacijos stoką, bet ir politinės valios trūkumą. Energijos bendrijų plėtra stringa ne tik dėl teisinių ar techninių kliūčių, bet ir dėl neveiksnaus požiūrio į vietos gyventojų ir verslų įgalinimą“, – komentuoja VšĮ „Žiedinė ekonomika“ direktorius Domantas Tracevičius. Jis pabrėžia, kad sėkmingiausi bendruomeninių energetikos projektai Europoje atsiranda tose vietovėse, kur jas aktyviai remia ir skatina vietos savivalda.

Plataus užmojo tikslai ES

Europos Komisija, įgyvendindama planą „REPowerEU“, iškėlė tikslą iki 2025 m. galo turėti po vieną energetikos bendriją kiekvienoje savivaldybėje, kurioje gyvena daugiau kaip 10 000 gyventojų. Lietuvoje tai reikštų po vieną energijos bendriją kiekvienoje savivaldybėje. Kad visa tai virstų realybe, Europos Komisija ėmėsi įvairių iniciatyvų, pvz., įsteigė piliečių energetikos konsultacinį centrą, kuriuo siekiama visoje ES skatinti taikyti energetikos pertvarkai principą „iš apačios į viršų“, kad piliečiai aktyviau dalyvautų energetikos pertvarkos procese ir stiprintų energetikos sąjungos socialinį aspektą.

Bendruomenių energetika – nauda gyventojams ir aplinkai

Bendruomenių energetika teikia daug naudų: nuo aplinkos apsaugos iki augančios vietos ekonomikos ir aktyvesnio piliečių dalyvavimo priimant sprendimus energetikos srityje. Tokią naudą teikia bendruomenės valdomi ir naudojami energetikos projektai, kurie yra orientuoti į atsinaujinančią energiją ir energijos vartojimo efektyvumą, mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kuria atsparesnę ir tvaresnę energetikos sistemą.

Dalyje ES valstybių energijos bendrijos yra itin populiarios ir padėjo reikšmingai sumažinti elektros energijos kainas pastaraisiais metais. Vienu iš pavyzdžių galėtų būti Belgijoje veikianti energijos bendrija „Ecopower“, kuri turi beveik 70 tūkst. narių ir juos aprūpina 100 proc. žalia elektros energija.

Nors Šiaulių miesto savivaldybė neskelbia informacijos apie tinkamus žemės sklypus energijos bendrijų elektrinėms, ji pati ėmėsi iniciatyvos kurti atsinaujinančių išteklių energijos bendriją. Verta pažymėti, kad bent 30 proc. jos gaminamos elektros bus skirta socialiai pažeidžiamiems gyventojams, siekiant sumažinti jų elektros sąskaitas. Ši iniciatyva gali pasiekti apie 1 300 energetiniame skurde esančių žmonių.

Savivaldybių aktyvumas kitose ES valstybėse

ES valstybėse yra daugybė savivaldybių, skelbiančių apie turimą nekilnojamą turtą, kuris galėtų būti išnaudojamas energijos bendrijų veikloje. Pavyzdžių yra visai šalia Lietuvos: Serocko miesto savivaldybė, esanti Lenkijoje, leido neatlygintinai naudotis uždarytu sąvartynu įsteigiant energetinę bendriją „Saulėtasis Serockas“ ir pastatyti jame 450 kW saulės elektrinę. Taip pat apie tokias galimybes skelbia Strasbūro, Zagrebo, Atėnų ir daugybė kitų savivaldybių.

Būtini pokyčiai

„Siekiant daugiau energijos bendrijų, reikia aktyvių savivaldybių veiksmų. Dabar bandantiems steigti energijos bendriją itin sudėtinga rasti vietą, kur tą galėtų padaryti. Jeigu visos savivaldybės skelbtų tam tinkamus sklypus ir kitas vietas – viena iš esminių kliūčių būtų panaikinta. Įstatymo reikalavimo įgyvendinimą būtų tikslinga sieti su tam tikromis sankcijomis, pvz., baudomis ar dotacijų ribojimu, kad padėtis iš esmės keistųsi ir vietos bendruomenės būtų įgalintos“, – teigė D. Tracevičius.