Tiksinti bomba: kas pavojingesnis – virusas ar kova su juo?

Mindaugas Jonušas

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje korona virusas vis dar neapleidžia savo gniaužtų. Įvesti karantino reikalavimai skatina imtis ir saugumo priemonių – ypatingai prekybos centruose, kuriose dėvėti veidą ir nosį dengiančias priemonės yra būtina.

Prekybos centruose darbuotojai turi kaskart, pirkėjams pasinaudojus vežimėliu ar krepšeliu, juos dezinfekuoti. Tačiau dezinfekavimo metu darbuotojai dėvi tik vienkartines kaukes. Tuo tarpu visur kitur, kaip pvz: autobusuose asmenys, dezinfekuojantys saloną, dėvi pilną amuniciją ypatingai saugančią kvėpavimo takus.

Sveikatos apsaugos ministerijos parengtose gairėse rašoma: „Kai valomos patalpos, kuriose lankosi visuomenė, rekomenduojame naudoti atskirą valymo įrangą (inventorių) erdvėms, kuriose lankosi visuomenė, ir darbuotojų patalpoms: Dažnai liečiami paviršiai turi būti valomi kaip įmanoma dažniau (mažiausiai kartą per dieną ir, jei įmanoma, dažniau).

Šių paviršių pavyzdžiai – durų rankenos, kėdės ir porankiai, stalviršiai, šviesos jungikliai, turėklai, vandens čiaupai, lifto mygtukai ir kt. Pakanka neutralaus ploviklio paviršių valymui bendros paskirties patalpose (t. y. patalpose, kuriose nebuvo įtariamų ar patvirtintų COVID-19 atvejų).

Taisyklėse minimos ir kitos patalpos

„Kruopščiai turėtų būti atliekamas viešųjų tualetų, vonios kriauklių, sanitarinių mazgų (pvz., prekybos centruose, oro uostuose ir kt.) valymas“

Nurodoma, jog dezinfekantų naudojimas svarstytinas. Matyt, juos galima pasirinkti iš siūlomo asortimento:

„Svarstytinas dezinfektantų, efektyvių prieš virusus naudojimas, pvz., 0,1 proc. natrio hipochlorido ar kitų licenzijuotų, virusus veikiančių produktų, vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis.“

Aptariama valymo apranga ir reikmenys

„Aplinkos valymą atliekantys darbuotojai, atlikdami valymo darbus, turi dėvėti AAP. Įprastinio AAP komplekto (pvz., uniformos-kuri yra nuimama ir dažnai plaunama šiltame vandenyje – ir pirštinių) pakanka apsaugai, valant bendrąsias patalpas. Valymo reikmenys turi būti tinkamai valomi (žr. 1 lentelę) kiekvieno valymo pabaigoje.“

Tačiau, kaip tiksliai reikia dezinfekuoti prekybos centre esančius vežimėlius ir krepšelius – taip ir lieka neaišku. Tad redakcija nusprendė kreiptis į UAB Maxima prekybos centrą, norėdama išsiaiškinti, ar tikrai darbuotojai yra saugūs.

Komentuoja Ernesta Dapkienė, „Maximos” komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė.

Kaip jūsų įmonė apsaugo darbuotojus nuo realaus pavojaus apsinuodyti dezinfekciniu skysčiu?

Darbuotojams yra suteiktos visos apsaugos priemonės ir numatyta tvarka, kurios reikia laikytis dezinfekcijos metu. Laikantis tvarkos, darbuotojai vežimėlių dezinfekcijos metu turi dėvėti apsaugines kaukes bei veidą dengti apsauginiais skydeliais, mūvėti pirštines. Skysčio, kuriuo dezinfekuojami vežimėliai ir krepšeliai, pagrindas yra etilo alkoholis, kuris garuoja. Karantino metu mūsų parduotuvėse yra padidinta oro cirkuliacija, kuomet į erdvę paduodame kuo daugiau oro iš išorinės aplinkos. Naudojamas skystis atitinka jam keliamus reikalavimus ir yra patvirtintas atsakingų institucijų.

Kokias apsaugos priemones dėvi?

Darbo metu, laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymų, privaloma dėvėti kaukes ir pirštines. Darbuotojas pats sprendžia, ar nori dėvėti ir apsauginį skydelį. Tačiau atlikdamas dezinfekciją apsauginį skydelį darbuotojas dėvėti privalo, kartu su kauke ir pirštinėmis.

Ar pirkėjų krepšeliai ir vežimėliai dezinfekuojami tik viduje?

Pirkėjų krepšeliai ir vežimėliai dezinfekuojami tiek parduotuvės viduje, tiek rampose ir lauke.

Kodėl dėvima tik kaukė, kai visur kitur imamasi didesnių apsaugos priemonių?

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus, privaloma veido apsaugos priemonė – kaukė. Esame jomis aprūpinę visus savo darbuotojus. Visi darbuotojai taip pat yra gavę veido skydelius, tačiau įprasto darbo procesu metu (ne dezinfekcijos) jie patys sprendžia, ar nori juos dėvėti papildomai. Darbuotojus esame aprūpinę ir pirštinėmis, kasose įrengėme organinio stiklo pertvaras, parduotuvėse dažniau dezinfekuojami paviršiai.

Kas prisiimtų atsakomybę apsinuodijimo metu, jei darbuotojas apsinuodytų dezinfekuodamas?

Darome viską, kad mūsų darbuotojai būtų maksimaliai apsaugoti – jie yra mokomi dirbti su cheminėmis medžiagomis, instruktuojami darbo saugos klausimais, aprūpinami asmeninės apsaugos priemonėmis. Įvykus nelaimei darbo metu, būtų atliekamas tyrimas ir nustatomas visos jo priežastys bei aplinkybės. Viską įvertinus būtų galima pasakyti, kas turėtų prisiimti pilną ir/ar dalinę atsakomybę. Jeigu išaiškėtų, kad darbdavys kažko nepadarė ar padarė nepilnai/netinkamai – atsakomybė ir/ar jos dalis tektų darbdaviui. Tuo metu jeigu tyrimo metu išaiškėtų, kad darbuotojas nukentėjo tyčia netinkamai besielgdamas, atsakomybė ir/ar jos dalis tektų ir pačiam darbuotojui.

Instrukcija turi būti glaustai parašytas standartas. Tačiau, skaitant tekstą, kuriame yra daug abstrakčių teiginių: kaukė, nenurodant kokia ta kaukė, žodžiai tinkamai, netinkamai, nepatikslinant turinio, darbo ginčo metu keltų daug problemų.

Džiugu, kad darbo metu įvykus darbuotojui alerginei reakcijai, kvėpavimo sutrikimui dėl to, kad kažkas nepasirūpino padidinta oro cirkuliacija, būtų atliekamas tyrimas. Tačiau darbuotojas ar dėl jo darbo sąlygų besirūpinantys artimieji norėtų sužinoti, kaip prasidėtų tyrimas, kokia pirmoji procedūra, konstatuojant faktą, kad gal būt įvyko darbo saugos pažeidimo įvykis.

Dezinfekcijos atlikimas, nedėvint skydelio, gali būti traktuojamas, kaip netinkamas darbuotojo „besielgimas“, todėl darbuotojui svarbu, kaip fiksuojamas skydelio atsisakymo faktas. Kažkaip turėtų būti vidaus darbo taisyklėse numatyta tvarka, kuri padėtų išsiaiškinti, kas turėjo būti pasiūlyta darbuotojui, ko jis atsisakė, ar negavo ir nežinojo, kad negavo dėl informacijos stokos. Ar darbuotojui įteikiami sertifikatai, kad yra išklausęs instruktažą ir gali dirbti su cheminėmis medžiagomis?

Žmogui, dirbančiam padidintos rizikos bare, turėtų būti suteiktos garantijos, informacija apie darbdavio įsipareigojimus dėl darbo saugumo užtikrinimo efektyvumo. Kadangi dirbantieji saugo darbo vietas, nenori konfliktinių situacijų, šiomis problemomis turėtų nuolat domėtis profesinės sąjungos.