Tinkamai sustyguota kraujo donorystė gali atlaikyti priešo smūgius

Kraujo donorystės sistema gali veikti be trikdžių ir ekstremaliomis sąlygomis, jei yra iki smulkmenų sustyguoti visi veiksmai. Ukrainos kraujo donorystės sistema atlaiko Rusijos karo sukeltus išbandymus, nes tinkamai aprūpino kraujo centrus būtiniausia įranga, generatoriais, įrengė papildomas vietas donacijoms. Ypač svarbu yra užtikrinti kraujo komponentų saugumą, kai nuolat sulaukiama raketų smūgių, trūksta elektros energijos.

Tuo tikslu Nacionalinis kraujo centras (NKC) nuolat atnaujina taktinius planus, vertindamas užsienio šalių, ypač Ukrainos, patirtis.

Kaip sako NKC direktorius Daumantas Gutauskas, Ukrainos pavyzdys parodė, koks svarbus kritiniais atvejais yra visuomenės susitelkimas, institucijų veiksmai šalyje ir bendradarbiavimas su užsienio partneriais, jų teikiama pagalba.

„Jei kritiniu laikotarpiu norima išlaikyti sklandžią kraujo donorystės veiklą, būtina ne tik telkti kraujo donorus, tačiau ir numatyti, kaip, pavyzdžiui, ištikus krizėms bus pasirūpinta specialiomis priemonėmis, skirtomis ruošti kraują ar jo komponentus, tvaria logistika. Priemonių Ukrainai nepritrūko. Ne tik todėl, kad šalis buvo pasiruošusi, bet jai padėjo ir tarptautiniai partneriai. Tarp jų ir mes. Tai yra įrodymas, koks svarbus yra susitelkimas šalies viduje ir partnerystė su draugais iš užsienio. Šiuos pasiteisinusius sprendimus diegiame ir savo sistemoje“, – teigia D. Gutauskas.

NKC dar pirmaisiais Rusijos invazijos Ukrainoje metais siuntė ukrainiečiams dešimtis tūkstančių kraujo surinkimo maišelių, aprūpino hemoglobino koncentracijai kraujyje nustatyti skirtais prietaisais bei skubios pagalbos medikamentais: injekciniais tirpalais, vaistais nuo uždegimo, skausmą malšinančiais vaistais, antiseptiniais skysčiais. Taip pat pagamino specialią transporto priemonę pervežti dideliems eritrocitų ir kraujo plazmos kiekiams.

Pasak Ukrainos ambasadorės O. Nikitchenko, vienas iš nuolatinių iššūkių nuo pat karo pradžios iki šiol, su kuriuo susiduria Ukrainos kraujo donorystės sistema, yra kraujo komponentų saugojimas. Ypač, kai nuolat sulaukiama raketų smūgių ir reikia gyventi elektros energijos trūkumo sąlygomis.

Kita vertus, pasak jos, net ir tokiomis sąlygomis Ukrainos kraujo donorystės sistema išliko atspari, o nuo pat Rusijos invazijos pradžios pavyko patenkinti poreikius pasikliaujant vien tik donorais, gyvenančiais Ukrainoje. Ne tik laiku sulaukta užsienio partnerių pagalbos, bet ir šalies viduje tinkamu laiku buvo apsirūpinta kraujo donorystės veiklai vykdyti būtiniausiomis priemonėmis.

„Iškart po invazijos pradžios, Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi skubių veiksmų, jog visi kraujo centrai būtų aprūpinti elektrai gaminti skirtais generatoriais. Kuro atsargos visada buvo ir yra pakankamos, centrai jas reguliariai tikrina ir teikia ataskaitas. Šiuo metu beveik kiekviename Ukrainos regione yra gyventojams prieinamų kraujo centrų arba ligoninių, kuriose galima duoti kraujo. Prieš karą apie 70 proc. donorystės Ukrainoje vyko stacionariuose kraujo centruose, o dabar yra mobilios kraujo surinkimo vietos, kurios atvyksta tiesiai pas žmones.

Be to, Ukrainoje yra paleista nacionalinė donorystės platforma, kuri ne tik šviečia žmones apie kraujo donorystę, bet ir realiuoju laiku juos informuoja, kai kuriam nors regioniniam centrui prireikia skubios pagalbos.

O.Nikitchenko užtikrinta, jog savitarpio pagalba, kuri stabilizuoja Ukrainos kraujo donorystės sistemą, ir visuomenės vienybė laiku ir vietoje imtis sprendimų, yra pavyzdys visoms kitoms šalims, kaip elgtis kriziniais laikotarpiais.

NKC direktorius D. Gutauskas pabrėžia, jog Ukrainos atvejis rodo, kaip yra svarbu, kilus neramumams, kraujo donorystėje aiškiai žinoti, ką ir kaip kiekvienam iš mūsų reikia daryti. Tad reguliariai atnaujinti planus, kaip Lietuvoje turėtų veikti kraujo donorystė krizių laikotarpiais, yra privaloma.

Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu vieną po kitos siunčia Lietuvos medikų grupes į Ukrainą ir mato didelę prasmę mokytis iš ukrainiečių. Apsilankę Ukrainos pafrontės ligoninėse mūsų specialistai įgyja patirties, kai veikia sveikatos sistema karo sąlygomis.

„Ukrainoje besistažuojantys medikai mato gydymo įstaigų darbo realybę, kurioje milžiniški donorų kraujo poreikiai. Vien nedidelėje ligoninėje, kurioje stažuojasi Lietuvos specialistai, per mėnesį sunaudojama 120 litrų eritrocitų ir 50 litrų kraujo plazmos. Kraujas vežamas iš visos šalies, taip pat ir kitų aukojančių valstybių“, – sako sveikatos ministrės patarėjas Skirmantas Krunkaitis