TOP 6 didžiausios gyventojų turto žalos pagal draudikus

Draudikai paskaičiavo didžiausias turto žalas per paskutiniuosius 10 metų ir sudarė didžiausių gyventojų turto žalų sąrašą bei išskyrė jų priežastis. Pirmoje vietoje atsidūrė – gaisrų sukeliamos žalos, antroje – transporto priemonės, įvažiavusios į namus, trečioje – gamtinių jėgų padaromi nuostoliai.          

„Jei žalų neskirstytume į kategorijas pagal rizikas, tai visas šis šešetukas susidarytų vien iš gaisrų, kurie šalies gyventojams pridaro daugiausiai nuostolių. Sudarydami šį nelaimių priežasčių ir didžiausių žalų sąrašą norime atkreipti gyventojų dėmesį ir paskatinti būti atsargesniems bei rūpintis savo turtu, kad tokių istorijų būtų galima išvengti“, – komentuoja BTA draudimo bendrovės Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina E. Karpova.

Didžiausios žalos sukeliamos gaisrų

2019 metais Švenčionių rajone užsidegė gyvenamasis namas. Gaisro priežastimi galimai tapo židinys. Žala už šį įvykį siekė rekordinius 217 420 eurų.

„Gaisrų nuostoliai yra patys didžiausi ir skaudžiausi. Turime užfiksavę ne vieną atvejį, kai namas sudegė iki pat pamatų – tokios žalos šimtatūkstantinės. Remiantis įvykių suvestine, dažniausiai ugnis įsiplieskia nuo židinio, krosnies ir dūmtraukio. Jeigu dalį namo ir pavyksta išsaugoti, būna sulietos kitos patalpos, tad bet kuriuo atveju tai didelė ir brangiai atsieinanti nelaimė“, – teigia K. E. Karpova.

Transporto priemonė, sugriovusi namus

Praėjusiais metais Kaune nutiko eismo įvykis, kurio metu susidūrė dvi transporto priemonės, o viena jų rėžėsi į gyvenamąjį namą – buvo sudėtinga ištraukti automobilį iš namo, mat vienas neatsargus judesys galėjo sugriauti visą pastatą. Ši žala siekė 39 313 eurų.

„Transporto priemonės atsitrenkimas į gyvenamąjį namą ar kitą nekilnojamą turtą nėra toks retas, kaip gali pasirodyti. Turime užregistravę ne vieną įvykį, kurio metu automobilis įvažiavo į namą – tokių įvykių žalos įprastai skaičiuojamos tūkstančiais. Taip pat pasitaiko atvejų, kai būtinas ir policijos įsitraukimas, o ką jau kalbėti apie gyventojų išgąstį“, – sako draudimo ekspertė.

Trečioje vietoje – gamtinių jėgų žalos

2018 metais Kauno rajone per škvalą buvo praktiškai sugriautas ūkinis pastatas. Įvykio žala – 30 242 eurai.

„Gamtinės jėgos gyventojams taip pat pridaro nemažai žalos. 2020-ųjų metų vasara savo audringumu įsiminė visiems, tačiau panašių įvykių turime kasmet. Gyventojų turtas apgadinamas audrų metu, prieš 10 metų užfiksavome, kaip uraganas nunešė stogą, taip pat dėl stipraus lietaus užliejami namai, sugadinamas visas viduje esantis turtas. Panašių įvykių žalos įprastai skaičiuojamos nuo 8 tūkst. eurų“, – aiškina K. E. Karpova.

Vagystės – ne tik žala, bet ir atimtas saugumo jausmas

Vagysčių kategorijos įvykių „rekordininkas“ – pernai metų įvykis, kuomet Vilniuje buvo įsilaužta į namą, pavogtas jame buvęs seifas. Įsilaužimo metu ilgapirščiai taip pat suniokojo laiptus, sugadino grindis ir net sieną. Draudikų nustatyta žala – 24 200 eurų. 

„Vagystės yra skaudžios ne tik savo padaroma žala, bet ir tuo, kad iš gyventojų drauge su turtu yra atimamas ir saugumo jausmas. Taip pat ilgapirščiai ne tik susirenka visas brangenybes, bet tai darydami suniokoja turtą – patiriama dviguba žala. Remiantis įvykių suvestine, matyti, kad įsilaužiama per balkono duris, garažą, patenkama pro langą. Vagiami grynieji pinigai, brangenybės, buitinė technika, netgi baldai. Kartais vagišiai pasitenkina tuo, kas palikta namo kieme – lauko baldais, kepsninėmis ir pan.“, – vardija draudimo ekspertė.

Apliejimas vandeniu – santykių su kaimynais išbandymas

Prieš penkerius metus Panevėžyje, trūkus vandentiekio vamzdžiui vonioje, buvo sugadintos buto grindys ir aplieti kaimynai, taip pat apgadintas pastarųjų turtas. Apie įvykį buvo pranešta avarinei tarnybai. Žala siekė 17 063 eurus.

„Kai trūksta vamzdžiai ir butas apliejamas, žala padaroma ne tik to buto savininkams, bet ir kaimynams, įsikūrusiems žemiau, tad žala išauga. Kaip juokaujame, tokie įvykiai kartais negrįžtamai sugadina ir kaimynų santykius. Apliejimų metu labiausiai kenčia grindys, lubos ir sienos, taip pat baldai. Nutikus tokiai nelaimei rekomenduojame kuo skubiau kviesti avarinę tarnybą ir bandyti kuo skubiau sumažinti žalą“, – akcentuoja K. E. Karpova.

Elektros įtampos svyravimai – atsisveikinimas su technika

2020 metais Kauno rajone trenkus žaibui namuose nustojo veikti didžioji dalis prietaisų: kiemo vartai, garažo vartai, televizorius, garso aparatūra, signalizacijos davikliai, dujinis katilas, sprogo stiklinis šviestuvas. Šio įvykio žala – 6 443 eurai.

„Elektros įtampos svyravimus gali sukelti tiek žaibas, tiek gedimai elektros tinkluose, todėl norintiems išvengti tokių nelaimių rekomenduojame pasirūpinti tinkama žaibosauga bei užtikrinti elektros instaliacijos tvarkingumą. Elektros įtampos svyravimai sugadina absoliučiai visą techninę įrangą, kuri tuo metu yra įjungta į lizdą. Tai gali būti kompiuteris, kondicionieriai, šilumos siurblys, vaizdo kameros ar šaldytuvas“, – aiškina draudimo ekspertė.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: