AtodangosIstorijos puslapiaiNAUJAUSIOS ŽINIOS

Transportas mieste 20 amžiaus pirmoje pusėje

Pirmi vežikai, pragyvenantys iš savo amato, Panevėžyje paminėti paminėti tik 1858 metais. Tai buvo vežikai su arkliniu transportu.Tuomet Panevėžio mieste buvo 5 vežikai.1896 metais mieste buvo 6 dviračiai. Prieš pirmąjį pasaulinį karą Panevėžio mieste buvo užregistruotos pirmosios panevėžiečiams priklausiusios motorinės transporto priemonės. 1913 metais Panevėžio kalėjimo viršininkas įsigijo motociklą ,,Republik“, o 1914 metais miestietis Boleslovas Reutas- prancūzišką keturvietį automobilį. Respublikos laikais Panevėžio mieste atsirado lengvieji automobiliai.1922 metais Panevėžio mieste buvo 2 lengvieji automobiliai, kelius turėjo ir Panevėžio apylinkių dvarininkai. Automobiliai buvo importuojami iš Vokietijos, JAV ir kitų valstybių.Lietuvos rinkoje daugiausiai buvo amerikietiškų automobilių. Populiariausi ,,Ford“ markės automobiliai. Nuo 1925 metų Lietuvoje jau atsirado pirmos kelionės iš vieno Lietuvos miesto į kitą. Atsirado tarpmiestinis susisiekimas. Nors Panevėžio laikraštis ,, Panevėžio balsas“ jau 1924 metais birželio 12 dieną buvo įdėjęs skelbimą, kad automobilis į Biržus iš Panevėžio išvyksta 6 valandą ir grįžta į Panevėžį 10 valandą. Bilietai parduodami kino teatras ,,Spindulys“ patalpose. Automobilis stovi kampe Vasario 16 gatvės ir Laisvės aikštės.   1926 metais jau spaudoje rašoma, kad iš Panevėžio kursuoja autobusas į Kauną. Bilieto kaina 20 litų. Autobusas išvyksta kasdien 6 valandą ryto iš Panevėžio ir Kaune būna 10 valandą. Jis vyko per Ramygalą ir Šėtą. Iš Kauno išvykdavo  16 valandą ir Panevėžyje būdavo 20 valandą. Skelbime nurodoma, kad  autobusas visai naujas, o susisiekimą organizuoja Juozas Kondrašas. 1928 metais Panevėžio mieste buvo 27 lengvieji automobiliai ir 3 autobusai. Automobilis buvo prabangos priemonė. Jį galėjo įsigyti tik labai pasiturintys asmenys. Pirmi statistiniai duomenys apie automobilių kiekį pasaulyje pateikti 1922 metais. Tada pasaulyje buvo 12 mlijonų 598.949 tūkst automobilių. 1925 metais jau buvo virš 21 milijono. 1939 metais jau virš 46 milijonų.  75%  pasaulio  automobilių buvo JAV. Lietuvoje labai tikslios statistikos nebuvo. 1939 metais buvo apie 5000 automobilių.

1930 metais lapkričio 11 dieną Panevėžio miesto taryba svarstė klausimą del numatomo įvesti susisiekimo Panevėžio mieste autobusais. Miesto vežėjai del to protestavo. Dauguma miesto tarybos narių nepritarė jų protestui.1931 metais sausio 2 dieną pasirašyta sutartis tarp miesto valdybos ir brolių Samuelio ir Izraelio Kisinų del susisiekimo autobusais Panevėžio mieste įvedimo.Sutartis pasirašoma iki 1934 metų sausio 1 dienos.Nustatomi 2 autobusų maršrutai: Geležinkelio stotis – Ramygalos gatvė, miesto skerdykla – Pušaloto gatvė. Pirmas maršrutas ėjo nuo geležinkelio  per Respublikos – Vasario 16- Laisvės aikštę iki Ramygalos gatvės. Antras maršrutas nuo miesto skerdyklos per Klaipėdos gatvę –Ukmergės –Tilto –Smėlynės gatves iki Pušaloto gatvės. Mieste buvo planuojama, kad autobusai važinės kas 15 minučių.Vėliau planuojama įvesti maršrutus Panevėžys – Pajuostis, Panevėžys – Berčiūnai ir Panevėžys – Piniava. Deja jie važinėjo gana neilgą laiką. Veikla buvo gana nuostolinga. 1932 metai Panevėžio spauda rašė, kad autobusų susisiekimas buvo vykdomas nesėkmingai ir jis bankrutavo. Areštuoti ir 4 tarpmiestiniai automobiliai. Susisiekimas atnaujintas nuo 1932 metų gegužės 26 dienos. Dabar miesto autobusas laukdavo geležinkelio stotyje ir veždavo į miestą.  Ta paslauga kainavo 50 centų. Į Pajuostį kelionė kainavo 60 centų, į Berčiūnus 75 centus. Nuo 1932 metų birželio 12 dienos nustatyta, kad autobusas turės darbo dienomis vykti 4 kartus, o išeiginėmis 8 kartus į dieną.1933 metais Berčiūnų miesteliui buvo suteiktas kurorto statusas. Autobusai važinėdavo nuo 6,30 iki 14 val. neišskiriant šventadienių. Geležinkelio stoties –Ramygalos gatvės linija truko 15-20 minučių, o kita linija 25 – 30 minučių. 1933 metais spauda rašė, kad Panevėžyje  Kisino autobusai, kuris važinėjo po miestą buvo išdaužyti langai. 1933 metais buvo paskelbtas ir vežikų su arkliniu transportu streikas. Jis truko neilgai. Vyko gana arši konkurencinė kova.1934 metais jau minimas Panevėžio pašto automobilis. Jo pagalba pašto darbuotojai greičiau išimdavo  iš pašto dėžučių laiškus.  Vėliau susisiekimą autobusais Panevėžio mieste organizavo Amerikos lietuvių bendrovė ,,Amlit“.1928 metais Panevėžyje atidarytas Amerikos lietuvių prekybos bendrovės skyrius. Ji vertėsi prekyba lengvaisiais automobiliais, autobusais. Ji tvarkė ir prižiūrėjo auto stotį. 1934 metais Panevėžio miesto burmistras Tadas Chodakauskas dar 4 metams pratęsė sutartį su Amerikos Lietuvių bendrove dėl autobusų stoties priežiūros.1936 metų pradžioje ši bendrovė Panevėžio mieste bandymams paleido važinėti vieną autobusą. Tada sustreikavo vežikai, kurie vežė keleivius arkliais. Laikinai autobuso judėjimas buvo susutabdytas.1936 metais spalio 25 dieną  mieste atnaujintas susisiekimas autobusu. Jis kursavo maršrutu Laisvės aikštė – Geležinkelio stotis ir  Laisvės aikštė iki mergaičių gimnazijos.Vėliau numatyta paleisti autobusą iš Panevėžio miesto iki Pajuosčio kareivinių. Pagal spaudos duomenis 1937 metais Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas automobiliu išvyko vizituoti savo vyskupijos teritorijos. Pagal 1939 metų telefonų knygą Panevėžyje buvo viena automobilių dalių parduotuvė. Jos savininkas Juozas Simniškis. Ji  buvo adresu Ramygalos gatvė Nr11.Dalis asmenų vertėsi autosunkvežimių ir automobilių nuoma.Tai buvo Petraitis Jonas, Antanas Montvilas, Tadas Savickas, Faivelis Muzikantas, Motelis Šulmanas, Šmuelis Dubinauskas ir kiti asmenys. 1930 metais įvestos eismo taisyklės Panevėžio mieste.

.Respublikos laikais populiariausia susisiekimo priemonė buvo dviračiai. Jie buvo brangūs. Vienas dviratis kainavo kelis šimtus litų. Juos įsigydavo tik pasiturintys asmenys.1937 metų duomenimis Lietuvoje buvo  300 autobusų, 480 autosunkvežimių ir motociklų 1340. Lietuvoje buvo apie 1000 vairuotojų. Didžioji dalis jų buvo Kaune. Kaune buvo 445 privatūs automobiliai, 96 taksi automobiliai ir 76 autobusai.1940 metais Panevėžio mieste buvo 2207 dviračiai.

Autobusų stotis Panevėžio mieste atsirado Respublikos laikais. Ji keitė savo adresus. 1939 metais ji radosi adresu Fromo Gužučio gatvė Nr.23. 1928 metais spaudoje rašoma, kad kursuoja autobusas Panevėžys – Ukmergė per Taujėnus. 1929 metų spaudoje minima, kad po 4 mėnesių pertraukos pradėjo balandžio mėnesį kursuoti autobusas į Pasvalį. Nuo 1931 metų birželio 20 dienos autobusas iš Panevėžio pradėjo važinėti į Šiaulius. Jis vyko per Smilgius, Šeduvą, Radviliškį. Respublikos laikais autobusai važinėjo ir kitais maršrutais. Jie vyko į Kauną per Ramygalą  ir kitas vietoves.Iš Panevėžio autobusai vyko į Ukmergę, Vabalninką,  Kėdainius, Biržus. Pilni autobusai vykdavo iš Panevėžio į Pasvalį ir atgal. 1933 metų duomenimis iš Panevėžio vyko autobusai į Kauną, Kėdainius, Biržus, Krekenavą, Ukmergę. Lengvasis automobilis vyko į Pasvalį. 1934 metų spaudos duomenimis autobusas iš Panevėžio į Kauną išvykdavo 5 valandą ir vykdavo per Raguvą. Kitas autobusas tokiu pat laiku išvykdavo į Kauną per Naumiestį. Kelionė kainavo 8 litus. Į Biržus iš Panevėžio išvykdavo 15 valandą. Kaina 6 litai. Į Anykščius išvykdavo 16 valandą. Kelionės kaina 3.50 lt. Į Kupiškį išvykdavo 16.30. Kelionės kaina 3 litai. Į Rokiškį vykdavo ne kasdien 16 valandą. Kelionės kaina 5 litai.1937 metų spaudos duomenimis autobusas iš Kauno į Panevėžį išvykdavo 7 valandą ir grįždavo 15 valandą 30 minučių. Autobuso bilietas nuo Panevėžio iki Ramygalos 1937 metų duomenimis kainavo 1.80 centų. Tokia kaina žmonės buvo patenkinti. Iš Biržų autobusas išvykdavo 6 valandą ryto. Į Biržus grįždavo 18 valandą vakare. Autobusų maršrutai buvo nuostolingi žiemos metu. Keliai tapdavo sunkiai išvažiuojami. Kelių valymas reikalavo papildomų išlaidų.1938 metais autobusai iš Panevėžio vyko į Kauną, Biržus, Rokiškį ir Pasvalį. Susisiekimui autobusais didelę konkurenciją sudarė traukiniai. Stambesnės įmonės irgi turėjo savo transporto priemones. Akcinė bendrovė ,,Kalnapilis“  turėjo automobilį mediniais stipinais. Savo automobilį turėjo ir ,,Panevėžio maistas“ ir kitos įmonės.

1940 m. antroje pusėje Panevėžio mieste buvo šie autobusų  maršrutai: Laisvės aikštė- Geležinkelio stotis. Kaina 4 rubliai. Ramygalos gatvė – Geležinkelio stotis. Kaina 6 rubliai.Senamiestis – Geležinkelio stotis. Kaina 5 rubliai. Pajuostis-Geležinkelio stotis. Kaina 10 rublių.Pajuostis – Laisvės aikštė.Kaina 6 rubliai.Laisvės aikštė –Berčiūnai. Kaina 14 rublių.

1947 metais Panevėžio mieste atnaujintas miesto transporto eismas.1948 metais Panevėžio mieste buvo Šie maršrutai: Stotis – Stetiškių gatvė, Cukraus fabrikas- Velžio kelias. Važinėjo 18 vietų autobusai.Pagal kitus duomenis tik 16 vietų autobusai. 1949 metais Panevėžio mieste pradėjo važinėti pirmi taksi ,,Pobiedos“.1950 metais paleisti tarpmiestiniai maršrutai į Kauną, Biržus ir Ukmergę Pirma ATI įkurta 1953 metais, o antra 1954 metais.1962 metais Panevėžio mieste buvo 1515 mašinų, o privatininkai turėjo 549 lengvąsias mašinas.1967 metais valstybinės įmonės Panevėžio mieste turėjo 1801 mašiną, o privatininkai 903 mašinas. Automobilių skaičius mieste augo.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!

Žymės

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button
Close